Lietuvos aklųjų ir silpnaregių plaukimo istorija skaičiuoja jau penktą dešimtmetį. Du kartus per metus Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF) rengia plaukimo čempionatus: pavasarį ‒ individualų, rudenį ‒ komandinį. 2015 metų aklųjų ir silpnaregių komandinis plaukimo čempionatas įvyko lapkričio 15 dieną Vilniuje, baseine simboliniu pavadinimu „Olimpinė pradžia“.
Iki pastarųjų metų aklųjų ir silpnaregių plaukimas buvo labiau mėgėjiška negu aukšto sportinio meistriškumo reikalaujanti veikla, bet prieš kelerius metus situacija iš esmės pasikeitė. Šis pasikeitimas susijęs su būriu jaunų perspektyvių sportininkų, papildžiusių plaukikų gretas, o pirmiausia su dviejų ‒ kauniečio Mindaugo Dvylaičio ir vilnietės Gluosnės Norkutės ‒ vardais.
Gali varžytis su reginčiaisiais
Visiškai nematantis M.Dvylaitis yra Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos abiturientas. M.Dvylaičio sportinė biografija nėra ilga, bet jau solidi: daugybė aukso medalių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionatuose, ne kartą pagerinti Lietuvos rekordai, dalyvavimas įvairiose tarptautinėse varžybose, Europos, pasaulio čempionatuose.
Jaunojo sportininko karjeroje yra vienas „egzotiškas“ faktas. 2013 metais, minint 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo metines, Elektrėnuose buvo surengtos neįprastos plaukimo varžybos: jose sportininkai per 3 valandas turėjo nuplaukti kuo ilgesnį atstumą, o negalią turintys sportininkai varžėsi tokiomis pat sąlygomis kaip ir negalios neturintieji. Jose dalyvavo ir M.Dvylaitis. Per 3 valandas jis nuplaukė 9 km 150 m, tik 250 m atsiliko nuo varžybų nugalėtojo ir iškovojo sidabro medalį.
Lengvaatletė ir plaukikė
Silpnaregė G.Norkutė ‒ Vilniaus universiteto psichologijos specialybės magistrantė ‒ sporto pasaulyje iki šiol buvo labiau žinoma kaip lengvaatletė, tačiau, kaip pati sakė, plaukimas visada buvęs antroji jos meilė. Tiek Mindaugui, tiek Gluosnei itin sėkmingas buvo šių metų pavasarį vykęs Atvirasis Vokietijos plaukimo čempionatas. Gluosnė jame pagerino net keturis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių moterų plaukimo rekordus. Abu plaukikai dalyvavo ir liepos mėnesį Škotijoje, Glazge, vykusiame IPC (International parolimpic committee) pasaulio plaukimo čempionate. Medalių šį sykį dar neiškovojo, bet savo rungtyse užėmė aukštas vietas: Mindaugas ‒ šeštąją, plaukdamas 100 m nugara, Gluosnė ‒ septintąją, taip pat plaukusi 100 m nugara. Pastarajame Lietuvos čempionate Gluosnė sugebėjo pagerinti net tris Lietuvos aklųjų ir silpnaregių moterų rekordus.
Įspūdinga pradžia
Prie G.Norkutės ir M.Dvylaičio dueto šiais metais užtikrintai prisidėjo dar vienas kaunietis plaukikas ‒ Edgaras Matakas. Šią vasarą jis dalyvavo Kroatijoje vykusiose Europos jaunimo parolimpinėse žaidynėse. Pradžia įspūdinga – iškovoti trys sidabro medaliai.
Rugsėjo pradžioje jaunąjį plaukiką už gimtojo miesto garsinimą apdovanojo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, o rugsėjo 16 dieną jis sulaukė padėkos iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Viename interviu E.Matakas sakė: „Be abejo, jaučiuosi laimingas ‒ kiekvienas tokiu dėmesiu džiaugtųsi. Man tai yra ne tik paskatinimas, bet ir didelis įpareigojimas. Dar laukia sunkios treniruotės, į kurias mane visada lydi „Parolimpiečio“ klubo prezidentas Juozas Miliauskas. Džiaugiuosi išskirtine dovana ‒ profesionalaus plaukimo inventoriumi. Ir čia pat priduria: „Lengvų pergalių nebūna.“
Įvykdyti normatyvai – kelias į rimtas varžybas
Jokiame tikrai aukšto lygio tarptautiniame čempionate joks sportininkas neišdygsta kaip grybas po lietaus. Savaime suprantama, kad prieš aukščiausio lygio varžybas jis turi daug ir intensyviai treniruotis, bet vien šito nepakanka: sportininkas turi įvykdyti varžybų dalyviams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ‒ normatyvus. Europos čempionatai turi vienokius, pasaulio ‒ kitokius, olimpinės ir parolimpinės žaidynės ‒ dar kitokius normatyvus. Normatyvai yra minimalūs ir maksimalūs, maksimalūs yra vadinami A normatyvais, minimalūs ‒ B normatyvais. Norėdami dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse, sportininkai taip pat turi įvykdyti jų normatyvus.
Po IPC pasaulio čempionato M.Dvylaičio trenerė Birutė Statkevičienė sakė: „Esame įvykdę trijų rungčių parolimpinių žaidynių B normatyvus, bet sportininkui jie tik atveria kelią dalyvauti žaidynėse, tačiau jo negarantuoja. Jeigu kiti metai būtų ne olimpiniai metai, tokiais Mindaugo startais reikėtų tik džiaugtis. Dabar reikės dar padirbėti ir gerokai pasistengti.“ G.Norkutė pasaulio plaukimo čempionate Škotijoje yra įvykdžiusi vieną ‒ B parolimpinių žaidynių normatyvą.
Gruodžio pradžioje Lenkijoje vyks atvirasis šios šalies žiemos plaukimo čempionatas. Kartu tai yra viena iš paskutinių galimybių įvykdyti būsimų parolimpinių žaidynių maksimalius ‒ A normatyvus. Čempionate rengiasi dalyvauti ir plaukikai iš Lietuvos: M.Dvylaitis, G.Norkutė ir E.Matakas. Jie sieks įvykdyti A normatyvus. Tiesa, plaukikų iš Lietuvos čempionate dalyvaus tikriausiai ir daugiau, bet rezultatai, kurių jie sieks, dar kol kas kuklesni nei Rio de Žaneiro parolimpinės aukštumos.
Profesionalumas reikalauja įdirbio
M.Dvylaičio pasiteiravome, kiek reikia treniruotis, kad taptum profesionaliu plaukiku, kad išsikovotum galimybę startuoti parolimpinėse žaidynėse? „Dabar treniruojuosi šešis kartus per savaitę, du kartus per dieną. Pirmoji treniruotė baseine ryte paprastai prasideda apie pusę septynių. Treniruojuosi apie dvi valandas. Tada ‒ poilsis. Vakarinė treniruotė būna arba baseine, arba sporto salėje ‒ bendras fizinis parengimas. Svarbu subalansuota mityba, poilsis, miegas.“
Panašiai apie savo dienotvarkę pasakoja ir G.Norkutė. Treniruotės baseine kasdien, išskyrus sekmadienį, bendras fizinis pasirengimas, dar mokslai... Iš tiesų lengvų pergalių nebūna!
