Socialinė įdarbinimo agentūra – tai nuoroda, jog daugiausia dėmesio skiriate socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Kokios pagrindinės neįgaliųjų nedarbo priežastys?
Žmonės su negalia, norintys įeiti į darbo rinką, susiduria su įvairiais sunkumais: jų įgyta kvalifikacija ne visada atitinka rinkos poreikius, arba priešingai – rinkoje siūlomi darbai neįgaliesiems netinka dėl darbo sąlygų reikalavimų. Žmonėms su negalia sunkiau prisitaikyti prie darbdavių siūlomų darbo grafikų (pavyzdžiui, kai siūloma dirbti po 12 val. slankiuoju grafiku), darbo spartos reikalavimų, jiems nelengva atlikti kelias užduotis vienu metu.
Darbą susirasti trukdo ir psichologiniai barjerai, kylantys dėl ilgalaikio nedarbo, – tai ir pasitikėjimo savimi stoka, baimė keisti esamą padėtį, žmonės yra susitaikę su tuo, ką turi.
Tenka susidurti ir su neigiamomis išankstinėmis darbdavių nuostatomis neįgaliųjų atžvilgiu. Pasigendame „pozityvios diskriminacijos“ apraiškų, kai darbdavys stengiasi taikytis prie neįgaliųjų poreikių ir pritaikyti darbo sąlygas.
Kokių žinių darbo ieškantiems neįgaliesiems labiausiai trūksta?
Neįgalieji, kaip ir kiti bedarbiai, daro tą pačią klaidą apsiribodami tik darbo skelbimų peržiūra (kai kurie susidomi tik tais skelbimais, kuriuose rašoma, kad darbina neįgaliuosius), nors kaip tik daugiausia darbų yra „paslėptoje“ darbo rinkoje, t. y. apie laisvas darbo vietas nėra skelbiama. Neįgaliesiems trūksta žinių ir įgūdžių, kaip parengti gyvenimo aprašymą, kaip pristatyti save darbo pokalbyje, ir apskritai, kaip jame elgtis. Trūksta ir suvokimo, kad darbo pokalbis yra dviejų lygiaverčių partnerių derybos, kur abi pusės turi ką pasiūlyti. Dažniau žmonės su negalia rinkoje jaučiasi kaip prašytojai.
Teorinės žinios – būtinos, tačiau ne visada jomis sekasi pasinaudoti praktikoje. Ar „Sopos“ mokymai suteikia galimybę įgyti praktinių įgūdžių?
Organizuodami mokymus mes stengiamės taikyti „mokymosi per veiklą“ principą, nedėstome vien teorinių žinių, bet organizuojame užsiėmimus, kuriuose praktiškai ugdome bedarbių įgūdžius. Žinome, kad tikrai nepakanka tik papasakoti apie tai, kaip reikia elgtis pokalbio metu, bet geriau tokį pokalbį suvaidinti ir pasižiūrėti, kaip sekėsi, įvertinti klaidas, gauti grįžtamąjį ryšį. Pastaruoju metu į tokias imitacijas stengiamės kviesti ir darbdavius, kad imitavimas būtų kuo arčiau realaus gyvenimo, realios darbo rinkos.
Kaip pavyksta įtikinti darbdavius, kad negalią turintis žmogus gali būti geras darbuotojas? Ar neįgaliesiems įdarbinti skiriamos subsidijos netampa pagrindine jų įdarbinimo motyvacija?
Pirmiausia darbdaviams siūlome potencialų darbuotoją, todėl stengiamės akcentuoti tuos asmens gebėjimus ir galimybes, kurie atitinka darbdavio keliamus reikalavimus. Negalios sukeliamus apribojimus aptariame vėliau, kai jau darbdavys susidomi kandidatu.
Žinoma, kai kurioms įmonėms subsidijos yra papildomas motyvas priimti neįgaliuosius, nes tai verslui padeda sutaupyti lėšų. Bet ir tuo atveju žmogus turi kokybiškai atlikti darbą. Tačiau ne visos įmonės nori ir gali pasinaudoti subsidijomis, todėl pirmiausia žiūri į žmogaus gebėjimus ir keliamų reikalavimų atitikimą. Atsiranda ir tokių įmonių, ypač užsienio kapitalo, kurios sąmoningai nori įdarbinti žmones su negalia dėl įmonėje taikomos darbuotojų įvairovės politikos.
Praėjusių metų pabaigoje darbo ieškantiems žmonėms pasiūlėte virtualią mokymų svetainę darbas.lt/"="">darbas.lt/"" target="_blank">www.misija-darbas.lt. Kas paskatino imtis šio projekto?
Tam buvo dvi priežastys. Pirma, jau daug metų dirbame su bedarbiais ir esame sukūrę bei adaptavę nemažai priemonių, kurias taikome užsiėmimų metu. Kadangi užsiėmimai vyksta tik Vilniuje ir tiesiogiai pasiekiame ne itin didelį klientų ratą, norėjome, kad ši medžiaga būtų prieinama ir tiems, kurie negali atvykti į mūsų organizuojamus užsiėmimus. Kita priežastis buvo ta, kad informacijos apie darbo paiešką yra labai daug ir žmogui, pradedančiam ieškotis darbo, lengva joje pasiklysti. Siekėme sukurti įrankį, kuris žmogui padėtų suplanuoti visą procesą žingsnis po žingsnio.
Kokias „pamokas“ siūlote svetainės lankytojams? Kuo pakeitėte tiesioginį bendravimą su klientais?
Šiuo metu yra siūlomi trys kursai: „Darbo paieškos būdai“, „Pokalbis su darbdaviu telefonu“ ir „Kreipimasis dėl darbo raštu“. Artimiausiu metu šiuos mokymus planuojame išplėsti, pasiūlydami dar vieną kursą – „Darbo pokalbis“. Kiekvienas kursas turi pamokas, kuriose yra filmuota medžiaga, skaidrės, vaizdinė informacija, užduočių lapai, kuriuos galima atsisiųsti. Be to, žinioms patikrinti yra nemažai viktorinų, skirtų informaciją įsisąmoninti aktyviai. Svetainę stengėmės padaryti kuo labiau interaktyvią, kad ji būtų kaip įrankis savarankiškai ruošiantis ieškoti darbo.
Šioje svetainėje yra neįgaliesiems skirta speciali rubrika. Kodėl jos reikėjo, kuo ji ypatinga?
Neįgaliesiems, ieškantiems darbo, kyla nemažai specifinių su negalia susijusių klausimų. Pavyzdžiui, kaip ir kada pristatyti savo negalią – ar siunčiant gyvenimo aprašymą, ar pokalbio dėl darbo metu, ar apskritai apie turimą negalią geriau nutylėti.
Tiek tiesiogiai dirbdami su bedarbiais, tiek ir šioje svetainėje siekiame padėti žmonėms, kad jie žinotų savo teises ir atpažintų diskriminacijos atvejus, patys nesudarytų prielaidų būti diskriminuojami ir sugebėtų pasipriešinti diskriminacijai, jei tokią patirtų. Todėl ir atsirado lygių galimybių skiltis, kurios sukūrimą finansiškai rėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Dalyvaudama įvairiuose projektuose jūsų socialinė įmonė įsipareigoja įdarbinti tam tikrą savo klientų skaičių. Kaip sekasi tai įgyvendinti? Galite pasidžiaugti gausėjančiomis sėkmingomis neįgaliųjų įdarbinimo istorijomis?
Mums sekasi ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti projektinius įsipareigojimus. Gavę „Sopos“ paslaugas įsidarbina net trys iš keturių mūsų klientų. Mūsų pastangos buvo įvertintos ir finansuotojų – antrus metus iš eilės gavome Europos socialinio fondo projektų sėkmės istorijų apdovanojimą „Žingsniai“.
Interneto svetainėje www.misija-darbas.lt jau apsilankė per porą tūkstančių unikalių lankytojų. Bet kurioje šalies vietoje gyvenantiems neįgaliesiems tai puiki proga praplėsti savo žinias ir gebėjimus, pasirengti darbo rinkos iššūkiams. Ir drąsiai praverti norimos darbovietės duris.
