Baltijos taurės pirmajame etape visoms komandoms teko sužaisti po 6 mačus (lietuviai po 3 kartus varžėsi su estais ir latviais). Jiems pavyko įveikti visus priešininkus.
Rinktinės kapitonas ir neįgaliųjų teniso entuziastas A.Pacevičius pasakoja, kad rungtynės nebuvo lengvos. Pasak jo, ypač pastaruoju metu sustiprėjo estų tenisininkai, kurie turi nemažą finansinį palaikymą. Per 5 mėnesius estų komanda dalyvavo 5 turnyruose užsienio šalyse. Aleksandro įsitikinimu, būtent varžybos padeda kelti sportininkų meistriškumą.
Lietuviai tokių galimybių neturi. Tačiau sistemingos treniruotės daro savo – bičiuliams iš kaimyninių šalių lietuvių tenisininkai vis dar nenusileidžia. Tiesa, laimėtas tik pirmas turas, kuris neužtikrina, kad lietuviams atiteks pereinamoji Baltijos taurė. Dar vyks 2 varžybų etapai. Liepos pabaigoje tenisininkai susitiks Vilniuje, o gruodžio mėnesį turnyrą surengs latviai. Po jo, susumavus rezultatus, ir paaiškės, kas stipriausi. Šiuo metu Baltijos taurė yra Lietuvoje, nes pernai mūsiškiams pavyko ją iškovoti.
Neįgaliųjų tenisas – parolimpinė sporto šaka, todėl pasaulyje nėra nauja. A.Pacevičius pasakoja, kad ja lietuviai susidomėjo prieš maždaug 8 metus, dalyvaudami varžybose Baltarusijoje. Į rungtynes taip pat buvo atvykę ir neįgalieji sportininkai iš Moldovos, kurie tuo metu jau žaidė tenisą. Baltijos šalyse tuo metu apie šią sporto šaką dar niekas nekalbėjo. Aleksandras prisimena, kad ir latviai, ir estai semtis patirties buvo atvažiavę į Lietuvą.
Judant neįgaliųjų vežimėliais tenisą žaisti gana sudėtinga – juk ir galint bėgioti nelengva suspėti paskui kamuoliuką, taikliai jį atmušti. O čia dar reikia viena ranka ir vežimėlį valdyti. Tačiau, pasak Aleksandro, šis sportas, kaip ir daugelis kitų, gana įtraukiantis, azartiškas. Vis dėlto ne visiems jis „prilimpa“. Lietuvoje tenisą vežimėliuose žaidžia apie 10 sportininkų. O štai Janas, Vytautas ir Aleksandras – tikri entuziastai, žaidžiantys tenisą nuo pat pradžių. A.Pacevičius sako, kad anksčiau būdavo minčių ir apie parolimpiadą, dabar apie tai jau nesvajoja – ir amžius nebe tas, ir treniruotis reikėtų daug profesionaliau.
Aleksandras džiaugiasi, kad neįgaliuosius palaiko Lietuvos teniso sąjunga, Vilniaus teniso akademija, jie sulaukia ir privačių rėmėjų paramos. Svarbiausia – galimybė nemokamai treniruotis sporto salėje. Aleksandras kviečia ir kitus rateliais judančiuosius prisijungti ir išbandyti savo jėgas žaidžiant tenisą. „Mums svarbu, kad žmogus pajaustų malonumą ir pradėtų sportuoti, judėti“, – sako tenisininkas. Jo manymu, negalią turintiesiems labai svarbu aktyviai gyventi, bendrauti, neužsidaryti vieniems. Sportas – vienas iš būdų įgauti pasitikėjimo, atrasti naujų bičiulių. „Neretai pradėjus sportuoti atsiskleidžia naujos gyvenimo spalvos“, – svarsto Aleksandras.
