Savarankiško gyvenimo pagalbininkas – asmeninis asistentas

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje kalbama apie savarankišką neįgaliųjų gyvenimą ir jų įtraukimą į bendruomenę. Viena svarbiausių pagalbos priemonių siekiant sudaryti galimybę neįgaliam žmogui gyventi savarankiškai – asmeninis asistentas. Tokių paslaugų svarbą pripažįsta ir Lietuvos neįgaliųjų forumas, kuris savo parengtoje alternatyvioje ataskaitoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetui dėl Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje asmeninio asistento paslaugų plėtojimą įvardija, kaip vieną prioritetinių sričių.

Pagalba negalią turinčiam žmogui namuose yra būtina.<br>123rf nuotr.
Pagalba negalią turinčiam žmogui namuose yra būtina.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aidas Makštutis

2016-07-30 08:00, atnaujinta 2018-04-10 12:14

Asmeninis asistentas – ne socialinis darbuotojas

Šiandien Lietuvoje asmeninio asistento paslaugos reglamentuojamos teisės aktais, tačiau tokių paslaugų nei skaičius, nei kokybė nėra pakankama. Dažniausiai asmeniniai asistentai – neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos arba pačių neįgaliųjų šeimos nariai.

Lietuvoje pagalbą negalią turinčiam žmogui namuose teikia socialinis darbuotojas arba jo padėjėjas. Visgi pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas – stiprinti asmens gebėjimą pačiam pasirūpinti savimi, o asmeninio asistento – užtikrinti žmogaus su negalia gyvybiškai svarbius poreikius: mitybos, asmeninės higienos, aprangos, miego ir judėjimo. Asmeninio asistento paslaugos turi būti teikiamos remiantis žmogaus su negalia poreikių vertinimu ir konkrečia situacija.

Islandijos patirtis

Asmeninis asistentas – tai labai individualizuota paslauga, viena iš esminių Lietuvos deinstitucionalizacijos proceso elementų. Siekiant labiau suprasti, kaip asmeninio asistento pagalba gali ir turi būti teikiama, galima pasižvalgyti į kitas valstybes. Kaip pavyzdį galima pateikti Islandiją. Ši šalis padariusi milžinišką šuolį socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtojimo srityje ir šiandien gali būti pristatyta kaip tikras gerovės valstybės pavyzdys. Nors Islandijoje procesai, susiję su deinstitucionalizacija, prasidėjo tik XX a. aštuntajame dešimtmetyje, tačiau šiandien šalis gali pasiūlyti gan platų socialinių paslaugų pasirinkimą.

Iki šiol Islandijoje už pagalbos žmonėms organizavimą buvo atsakinga savivaldybė kartu su nacionaline valdžia. Islandijoje asmeninio asistento pagalba teikiama asmenims, kurių amžius nuo 18 iki 66 metų. Be to, asmuo turi negyventi slaugos namuose ir asmeninio asistento pagalba jam turi būti reikalinga kasdieniame gyvenime.

Islandijoje asmeninio asistento pagalbos teikimas susideda iš trijų dalių. Už vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą dažniausiai atsakinga savivaldybė. Asistentai rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių namų ruoša, maudymu, vykimu į parduotuvę. Nacionalinė valdžia teikia labiau individualizuotą pagalbą, tokią kaip, pavyzdžiui, žmogaus aprengimas, nurengimas, pagalba tualete ir kasdienėje veikloje. Paskutinę sistemos dalį sudaro geografiškai suskirstytos sritys, kurios atsakingos už pagalbą neįgaliam asmeniui išvykstant iš namų. Islandijos organizacijos „Öryrkjabandalag“ (liet. Neįgalusis), kurios pagrindinė sritis – neįgaliųjų prieinamumo klausimai, pirmininko pavaduotojas Gudmunduras Magnussonas teigia: „Tam tikri veiksmai, atlikti vienam neįgaliam asmeniui, gali būti traktuojami visiškai kitaip, atlikti kitam neįgaliajam.“ Susidarius tokiai situacijai neįgalusis negauna tam tikros pagalbos, kurią galbūt galėtų gauti esat kitoms aplinkybėms. Pasak Gudmunduro, neįgalieji, kurie labiausiai gina savo teises, gauna visą jiems reikiamą pagalbą. Kiti neįgalieji, kurie galbūt nėra pajėgūs taip stipriai atstovauti savo interesams, lieka nuošalėje.

Islandijai 2007 metais pasirašius Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją šalyje atsirado judėjimas už nepriklausomą gyvenimą. Šio judėjimo šalininkai teigia, kad tik pats neįgalusis gali nuspręsti, kas jam geriausia. Siekiama, kad valstybė skirtų lėšų pačiam neįgaliajam, kuris galėtų pats pasisamdyti asmeninį asistentą. Toks modelis būtų naudingas ir savivaldybėms, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų. Iki šiol Islandijoje neįgalieji, kalbant apie asmeninį asistentą, gali pasikliauti tik valstybės arba savivaldybės skiriama pagalba, todėl asmeninio asistento pagalbą gauna ne visi norintieji.

Kokį kelią rinktis Lietuvos valstybei?

Vadovaujantis Islandijos patirtimi, galima teigti, kad asmeninio asistento pagalba būtina. Visgi kokį modelį rinktis? Akivaizdu, kad tik pats neįgalusis dažniausiai gali nuspręsti, kokios socialinės paslaugos jam būtinos. Lietuvoje šiandien yra 60 savivaldybių, taigi įvairiuose Lietuvos regionuose teikiamos labai įvairios socialinės paslaugos. Lietuvoje būtina užtikrinti, kad visose savivaldybėse neįgalus asmuo galėtų gauti kokybišką asmeninio asistento pagalbą. Tik didinant asmeninio asistento pagalbos teikimą galima įgyvendinti tiek Lietuvos patvirtintą veiksmų planą dėl perėjimo nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje teikimo, tiek Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.