100 000 metrų – ne riba
„Concept2“ – modernūs irklavimo treniruokliai, jais gali sportuoti visi – tiek neįgalieji, tiek negalios neturintys žmonės. Žiemą, kai treniruotės perkeliamos į vidų, jais neretai treniruojasi ir profesionalūs irkluotojai. Šių prietaisų ekrane sportuojantieji gali stebėti greitį, jėgą, širdies ritmą.
„Sugalvojome iššūkį – treniruokliu „nuirkluoti“ 100 000 metrų. Įveikėme netgi daugiau – 280 000 metrų. Žmonės buvo labai aktyvūs, norėjo išbandyti jėgas. Šįkart tris treniruoklius paskolino vienas sporto klubas. Jeigu dar kartą norėtume organizuoti tokį renginį, reikėtų dvigubai daugiau treniruoklių, nes kai kada nusidriekdavo netrumpa eilutė“, – šventės įspūdžiais dalijosi būsimasis parolimpietis.
A. Navickas pasakojo, kad renginiu asociacija siekė supažindinti visuomenę su irklavimu, atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės norėdami sportuoti. Be to, norėta pristatyti neįgaliųjų sportininkų asociaciją „Ejna“.
Vyras džiaugiasi, kad treniruokliais susidomėjo labai įvairi publika. Prisijungė ir šeimos su mažais vaikais, ir vyresnio amžiaus žmonės. „Žmonių su negalia, pasiryžusių išbandyti irklavimo treniruoklį, buvo ne vienas. Visi tikino, kad sportuoti labai patiko ir smagiai praleido laiką. Pirmieji yriai išties atrodo lengvi, o po to pajunti, kad nebe taip jau lengva, ir prakaitas varvėti pradeda“, – sakė irkluotojas.
Per renginį buvo parduodami suvenyrai. Pirkdami magnetukus ir marškinėlius žmonės prisidėjo prie asociacijos tikslų įgyvendinimo. Organizacijos savanoriai susirinkusiuosius kvietė treniruokliu „nuirkluoti“ penkis kilometrus ir gauti pakvietimus į sporto klubą.
Tikslas – ugdyti neįgaliuosius sportininkus
A. Navickas po stuburo traumos juda neįgaliojo vežimėliu, tačiau jis labai aktyvus. Vyras prieš keletą metų nusprendė, kad nori sportuoti. Apsilankęs neįgaliųjų sporto klubuose suprato, kad juose nėra reikalingos technikos, todėl pradėjo lankyti įprastą sporto klubą. Vėliau susidomėjo irklavimu, tačiau užsibrėžtų tikslų siekti nebuvo lengva. Tada ir nusprendė, kad reikia kažką keisti ir su bendraminčiais įkūrė neįgaliųjų sportininkų asociaciją „Ejna“. Būsimasis parolimpietis sako, jog asociacija sieks, kad kuo daugiau ir įvairesnio amžiaus žmonių su fizine negalia susidomėtų sportu. „Norime parodyti pavyzdį. Neretai žmonės susiduria su sunkumais: nėra kur treniruotis, neturi tinkamo inventoriaus, neranda trenerių. Amžius pradėti sportuoti nėra labai svarbus, daug ką lemia motyvacija. Pavyzdžiui, gerų rezultatų pasiekia ir tie irkluotojai, kuriems per 40“, – aiškina vyras.
A. Navickas tikina, kad organizacija džiaugsis sportuoti paskatinusi bent kelis žmones ir nesieks masinio susidomėjimo. Pasak jo, visa komanda labai tikisi, kad padės žmonėms pakeisti gyvenimą, tapti aktyvesniems, o kartu – ir sveikesniems bei laimingesniems.
Vyras sako, kad šiandien dar sunku nuspėti, kaip seksis sumanytas veiklas įgyvendinti ateityje, bet planų turi daug. Bus populiarinamos vežimėlių lenktynių, irklavimo, triatlono sporto šakos. Artimiausiu metu, gal jau šią žiemą, asociacija tikisi surengti sporto stovyklą. Joje žmonės su negalia galės ne tik pabendrauti su tokio paties likimo žmonėmis, bet ir atrasti naujų sporto šakų, susipažinti su treneriais savanoriais, pasisemti patirties. A. Navickas neslepia, kad galvoja ir apie sporto salę žmonėms su negalia, bet jos dar teks palaukti. Asociacijos planuose ir žygiai, paskaitos, labdaros renginiai. Viliamasi, kad ateityje asociacija didės ir sujungs visą Lietuvą.
A. Navickas pasidalijo ir dar viena didele asociacijos svajone – iki 2020 metų Tokijo parolimpinių žaidynių paruošti dar kelis sportininkus, galinčius atstovauti Lietuvai.
