Svarbu šviesti visuomenę
Pasak Kauno miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Margaritos Navickaitės, Kauno jaunimo dienos šiemet surengtos jau penktąjį kartą. Kaskart renginiui parenkama vis kita pagrindinė tema. Šiųmetės Kauno jaunimo dienos buvo skirtos skatinti bendradarbiavimą tarp neįgaliųjų ir neturinčiųjų negalios, didinti socialinę įtrauktį. „Mūsų renginys unikalus tuo, kad čia kaip lygiaverčiai partneriai dalyvavo ir turintieji negalią, ir jos neturintys. Manau, šviesti vaikus, skatinti bendrauti, parodyti, kad visi žmonės yra lygūs, reikia nuo mažumės. Ne paslaptis, kad dažnas tiesiog nežino, kaip prieiti prie neįgaliojo, kaip jam padėti. Panašias spragas ir stengėmės užpildyti“, – teigė M. Navickaitė.
Pasak jos, nevyriausybinių organizacijų mugės dalyviams vietos paskirstytos taip, kad turintieji negalią ir jos neturintys galėtų kuo glaudžiau bendrauti tarpusavyje. Tarp mugės dalyvių dėmesį ypač traukė jūrų skautijos „Divytis“ stendas. „Pristatėme savo organizacijos veiklą, vaišinome kauniečius arbata ir keksiukais. Kvietėme visus – tiek turinčius negalią, tiek jos neturinčius – jungtis prie mūsų. Kol kas mūsų gretose nėra neįgalių jaunuolių, tačiau mielai kviečiame prisijungti visus, kurie susidomėjo mūsų veikla“, – vienas per kitą ragino energija trykštantys vaikinai ir merginos.
Į gretas įsilieti kvietė ir Lietuvos šaulių sąjunga, pristačiusi savo veiklą Kauno karininkų ramovėje. Beje, patekti į antrame aukšte esančias patalpas žmonėms vežimėliuose nebuvo problemų – liftas neįgaliųjų vežimėliams čia įrengtas dar tarpukariu, 1937-aisiais. „Tuomet tarp kariškių buvo daug sužeistųjų savanorių kovose. Tam, kad jie galėtų dalyvauti Karininkų ramovės renginiuose, ir įrengtas specialus liftas. Taigi galime drąsiai teigti, kad tarp kariškių pagarbos neįgaliems žmonėms tradicijos itin senos ir gilios“, – sakė Lietuvos kariuomenės majoras Linas Idzelis.
Majoras susirinkusiems skaitė paskaitą tema „Karas rytoj. Perspektyvos ir įžvalgos“. Tiek neįgalūs, tiek ir negalios neturintys žmonės diskutavo apie tai, kaip elgtis prasidėjus karui, kaip kiekvienam prisidėti prie Tėvynės gynimo. „Šaulių sąjungai nėra skirtumo, kaip žmogus atrodo, kokio jis amžiaus, vyras ar moteris, turi negalią ar ne. Svarbu mylėti Tėvynę, būti savo šalies patriotu“, – kalbėjo L. Idzelis.
Nenuostabu, kad Šaulių sąjungai priklauso ir negalią turintys žmonės. Vienas jų – Justas Džiugelis. „Šaulių sąjungai reikalingi visi. Jei negali bėgioti, šaudyti, praverčia tavo protas. Gaila, bet Lietuvos kariuomenėje negalią turintiems žmonėms nesudarytos sąlygos atlikti prievolę Tėvynei. Šaulių sąjungoje – labai daug įvairių individualių veiklų, kur kiekvienas žmogus gali realizuoti savo galimybes“, – sakė J. Džiugelis.
Kariškių pristatytais ginklais, karine technika domėjosi ir vaikai, ir jų tėveliai, ir negalią turintys žmonės. „Labiausiai patiko tai, kad buvo galima ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir paimti juos į rankas. Palaikyti vienuolika kilogramų sveriantį automatą – ypatinga patirtis. Dažnai panašiuose renginiuose mums pasakoma: geriau nelieskite šito daikto, jums tai bus per sunku. Čia niekas mūsų neišskyrė, pasijutome lygiaverčiai. Smagu, kad tokie renginiai vyksta, kad galime pabūti drauge su visais. Kuo daugiau žmonės mus matys, tuo geranoriškiau priims“, – įsitikinusi ratukuose sėdinti Agnieška Toločko.
Džiugino netikėti duetai
A. Toločko buvo ir tarp Laisvės alėja pražygiavusios ypatingos kolonos dalyvių: neįgalių šokėjų vežimėlius stūmė dailia apranga vilkintys kariūnai, už jų žygiavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Jų pasirodymas pradėjo baigiamąjį Kauno jaunimo dienų koncertą.
„Į festivalį pakvietėme negalią turinčių žmonių meno saviveiklos kolektyvų, žinomų šalies atlikėjų. Džiugu, kad tiek turintieji negalias, tiek dainininkai mielai atsiliepė į kvietimą, noriai dalyvavo renginyje“, – sakė renginio projekto vadovė Žydrė Gedrimaitė.
Baigiamąjį koncertą vedė ratukuose sėdintys Aistė Krušinskaitė ir Audrius Kalvėnas. Beje, Aistė Kauno rotušėje vykusiame renginyje „Jaunimo apdovanojimai 2016“ sulaukė stiklinės plunksnos formos statulėlės – tapo nominacijos „Metų jaunimo verslumo iniciatyvos“ laimėtoja. Mergina įsteigė įmonę Palangoje, sukūrė darbo vietą sau ir kitiems negalią turintiems žmonėms.
Scenoje drauge su atlikėjais koncertavo nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras. Pasak orkestro vadovo Romualdo Brūzgos, kvietimas dalyvauti šventėje orkestrantams buvo didelė garbė. „Mūsų orkestro dalyviai surinkti iš įvairių Lietuvos vietovių. Drauge muzikuojame tik suvažiavę į stovyklas. Galimybė dalyvauti tokiame didžiuliame renginyje, groti kartu su garsiausiais Lietuvos atlikėjais, visiems kėlė didelį jaudulį. Visi šio renginio nekantriai laukėme. Tai mums – svarbus įvertinimas.“
Į šventę atvykusius kauniečius džiugino netikėti duetai, vieni garsūs Lietuvos atlikėjai keitė kitus. Garsiausias užsienio ir lietuvių autorių dainas traukė Ingrida Kazlauskaitė su Emiliu Korickij, su nacionaliniu „Spalvų orkestru“ dainavo Ramūnas Difartas, Sandra Lebrikaitė, Kristina Siurblytė, grupė „Thundertale“, vokalinės perkusijos atlikėjas GON, Povilas Meškėla ir kiti dainininkai.
Bene labiausiai visus sužavėjo Emilio Korickij prancūzų kalba atliktos dainos ir uždegantys rokerių pasirodymai. Dažnas pageidavo nusifotografuoti su rokeriškais drabužiais pasipuošusiais „Thundertale“ dainininkais, Povilu Meškėla. „Kodėl vėlyvą šeštadienio vakarą mes čia? Atsakymas paprastas: turime būti su šiais žmonėmis. Kai pasirodai scenoje kartu su turinčiaisiais negalią, kai dainuoji kartu su jais ir jiems, apima ypatingas jausmas. Širdis džiaugiasi, esi laimingas. Jei gali padėti išpildyti šių žmonių svajones, vadinasi, ne veltui gyveni“, – kalbėjo P. Meškėla.
Kaunas dėkojo parolimpiečiams
Įspūdingą renginį vainikavo Lietuvos parolimpiečių pasveikinimas. Ypač daug dėmesio sulaukė aukso ir sidabro medalius Lietuvai iškovojęs Mindaugas Bilius ir „auksinės“ golbolo rinktinės atstovai. Tiesa, šįsyk atvyko ne visa golbolininkų komanda. „Grįžusių į Lietuvą su aukso medaliais mūsų laukė nepaprastai daug džiaugsmingų emocijų padovanojęs sutikimas oro uoste. Ir dabar esame laukiami įvairiuose priėmimuose. Tenka pasiskirstyti, kas kur važiuoja – antraip nespėtume“, – šypsojosi golbolo rinktinės narys Justas Pažarauskas.
Pasak kito rinktinės nario Manto Brazauskio, medalius iškovoti nebuvo lengva, tačiau Lietuvos vyrai rungtynėse atidavė visą širdį, skyrė visas jėgas. „Buvo karšta, golbolo salės grindų danga slidi nuo žaidėjų prakaito. Varžybos vyko kiekvieną dieną. Džiaugiamės, kad net tokiomis sąlygomis mes buvome stipriausi. O Brazilijoje nuskambėjusio Lietuvos himno nepamiršime niekada gyvenime“, – kalbėjo M. Brazauskis.
Ant scenos Lietuvos parolimpiečius pasitiko ne tik Kauno miesto savivaldybės atstovų dovanos ir festivalio rengėjų gėlės, bet ir konfeti lietus bei griausmingi kauniečių aplodismentai.
