Profesinė reabilitacija – sunkią ir vidutinę negalią turintiesiems
Profesinės reabilitacijos programoje gali dalyvauti neįgalieji, kuriems nustatytas 0–45 proc. darbingumas. Pirmiausia jie turi kreiptis į teritorinę darbo biržą, o ši išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Kai poreikis nustatytas, darbo birža išduoda siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą.
Šiuo metu Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 12 įstaigų įvairiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Radviliškyje, Trakuose, Marijampolėje, Mažeikiuose – kiekvienas gali pasirinkti specialybę pagal savo galimybes ir norus.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius profesinės reabilitacijos programoje jau dalyvavo 971 asmuo (380 jų šioje programoje dalyvauti nusiųsta 2015 m.). Neįgalieji pasirinko net 114 mokymo programų. Populiariausios šiemet – apskaitininko, prekybos salės darbuotojo, floristo-gėlių pardavėjo, kompiuterių techniko, slaugytojo padėjėjo, staliaus, santechniko, plataus profilio kirpėjo, dekupažo, kasininko, juvelyro, kompiuterinio raštingumo, meninių odos dirbinių gamintojo, reklamos maketuotojo mokymo programos.
Profesinė reabilitacija – ne tik amato įgijimas
Druskininkuose profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 2 įstaigos: VšĮ „Profesijų spektras“ ir Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro filialas. Mokymo centre „Profesijų spektras“ šiemet jau mokėsi (ar dar mokosi) 71 profesinės reabilitacijos programos dalyvis, dalis jų – centro padalinyje Marijampolėje. VšĮ „Profesijų spektras“ vadovė Aldona Baziliauskienė džiaugiasi, kad centre dirba labai kvalifikuoti dėstytojai, kurie čia besimokantiesiems suteikia gerus specialybės ar amato pagrindus. Populiariausios – SPA specialisto-masažuotojo, verslo organizatoriaus, floristo, apskaitininko, pardavėjo, virėjo, grožio specialistų (kirpėjo, visažisto, manikiūrininko ir pan.) profesinės reabilitacijos programos. Centre galima įgyti ir vyriškesnę – santechniko, staliaus, medžio drožėjo – profesiją. A. Baziliauskienė džiaugiasi, kad profesinės reabilitacijos dalyviai mokosi tikroje darbo vietoje.
Pasak A. Baziliauskienės, baigusieji profesinės reabilitacijos programą nesunkiai randa darbą. Dalis jų įdarbinama mokymo centre. Net 40 procentų „Profesijų spektro“ darbuotojų turi negalią, o Marijampolės filiale tokių – net 80 proc. A. Baziliauskienės teigimu, lengvai įsidarbina grožio srities, statybos specialistai, virtuvės darbuotojai, SPA masažuotojai. Neretai jie dar ir sukuria darbo vietas kitiems. Ne viename šalies mieste grožio salonus įkūrė centro parengti specialistai. A. Baziliauskienė sako, kad rūpinamasi ir profesinės reabilitacijos dalyvių dvasine bei fizine gerove – jie gali pasinaudoti šalia esančiame viešbutyje teikiamomis SPA paslaugomis.
„Profesijų spektro“ vadovė pabrėžia, kad profesinės reabilitacijos programoje neretai dalyvauja visuomenės „nurašyti“ žmonės. Čia jie iš naujo patiki savimi, pamato, kad yra reikalingi ir gali savo gebėjimus daug kur pritaikyti. „Tai įstaiga, kuri gali pakeisti Jūsų gyvenimą“, – sako mokymo centro „Profesijų spektras“ šūkis. Vienas tokių „nurašytų“ pavyzdžių – profesijos mokytoja Klara. Moteris anksčiau vadovavo restoranų tinklui, dirbo labai atsakingą ir įtemptą darbą, tačiau vieną dieną susirgo. Kaip ji pati sako, krito į juodą duobę. A. Baziliauskienė prisimena, kad atėjusi į mokymo centrą moteris nieko neatsimindavo, tik žiūrėjo į vieną tašką, nuolat verkė. Tačiau pamažu ėmė atsigauti, sugrįžo atmintis. Dabar Klara jaučiasi atradusi savo vietą. Pasak centro vadovės, Klara – tikras atradimas. Ji visur – moko virėjus, konditerius, padavėjus. Pati Klara džiaugiasi, kad turi mėgstamą darbą, yra reikalinga. Ji sako, kad neretai jos asmeninė patirtis padeda kitiems atsistoti ant kojų.
Sėkmė priklauso nuo paties žmogaus
Profesinės reabilitacijos programa trunka iki 180 dienų. Žinoma, kad ne visų specialybių per tokį laiką galima išmokti. Pavyzdžiui, per pusę metų galima įgyti SPA masažuotojo kvalifikaciją, tačiau tiek laiko neužteks norint dirbti medicinos įstaigoje ir teikti gydomojo masažo paslaugas. Taigi natūralus klausimas, ar profesinės reabilitacijos programos užtenka norint įsidarbinti. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos baigimo įsidarbino arba individualią veiklą pradėjo šiek tiek daugiau nei pusė – 57,6 proc. – asmenų. Kiekvienoje įstaigoje įsidarbinimo procentas skirtingas.
Vis dėlto, pasak Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Reginos Mieldažienės, svarbiausia, kad pats žmogus norėtų dirbti, kad jis turėtų tikslą ko nors išmokti, sužinoti. Tokių pavyzdžių yra – kartais mokytis atėję ir labai sunkios ligos ar negalios varginami žmonės, jei tik turi noro, tikrai randa darbą ir sėkmingai dirba. O mokymo centrai padeda jiems tą tikslą pasiekti.
