Bežodžiai terapeutai, padedantys sveikti

Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centras, Neįgaliųjų jojimo asociacija ir Kurtuvėnų regioninis parkas pakvietė studentus, specialistus ir visus, besidominčius gyvūnų poveikiu žmogaus sveikatai, į mokslinę konferenciją „Gyvūnų terapija: dabartis ir ateities įžvalgos“. Konferencijoje pasidalyta žiniomis ir patirtimi apie gyvūnų terapijos, kaip papildomosios ir alternatyviosios medicinos srities, integracijos galimybes į medicininę ir socialinę reabilitaciją.

Nors apie teigiamą gyvūnų poveikį žinoma nuo senovės, gyvūnų terapija praktikoje pradėta taikyti palyginti neseniai.<br>123rf nuotr.
Nors apie teigiamą gyvūnų poveikį žinoma nuo senovės, gyvūnų terapija praktikoje pradėta taikyti palyginti neseniai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Jakubauskienė

2016-11-23 14:04, atnaujinta 2018-04-10 15:06

Veikla kol kas nereglamentuota

Nors apie teigiamą gyvūnų poveikį žinoma nuo senovės, gyvūnų terapija praktikoje pradėta taikyti palyginti neseniai. Ši terapijos rūšis sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje ji kol kas nereglamentuota. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Netradicinės medicinos inciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, ministerija metų pradžioje parengė ir pateikė Vyriausybei numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą, kurios tikslas – papildomosios ir alternatyviosios medicinos sritį integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą.

„Labai svarbu užtikrinti papildomosios ir alternatyviosios medicinos paslaugų saugumą. Ministerija sulaukia skundų, kad dalis vadinamosios netradicinės medicinos atstovų teikiamų paslaugų yra nekokybiškos, jas siūlo praktinių žinių, reikiamos kvalifikacijos neturintys žmonės. Todėl šias paslaugas būtina reglamentuoti“, – sakė J. Martinonienė.

SAM parengta pažyma turėtų padėti apibrėžti ir įteisinti netradicinės medicinos sąvoką, nustatyti papildomas ir alternatyvias paslaugas teikiančių specialistų būtiną kompetenciją, netradicinės medicinos veiklos mastą, parengti paslaugų teikimo metodikas, siekti, kad šios veiklos viešinimas bei reklamoje pateikta informacija būtų teisinga ir neklaidintų vartotojo.

Gyvūnų terapija pažymoje apibrėžiama kaip vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai kelianti paslauga, todėl ją teikiantys specialistai turi atitikti griežtus kvalifikacijos reikalavimus. „Nors teigiamas gyvūnų terapijos poveikis įrodytas praktiškai, tinkamų žinių neturintys specialistai gali ir pakenkti. Todėl šioje srityje darbuotis turėtų tik licencijas įgiję žmonės“, – kalbėjo J. Martinonienė.

Rūšių – daug

Pasaulyje yra įvairių gyvūnų terapijos rūšių: tai ir delfinų, ir žirgų, ir šunų terapija. Kiekvienos jų tikslas – pagerinti žmogaus fizinę, socialinę arba emocinę būklę.

„Anksčiau gyvūnai buvo reikalingi darbui arba kompanijai palaikyti, dabar ieškoma dar ir jų teikiamo gydomojo efekto. Pozityvus gyvūnų poveikis nustatytas eksperimentais. Jie padeda įveikti stresą, netektis, vienatvę, sutrikimų pasekmes ir kitus negatyvius reiškinius. Nors ši terapijos rūšis nėra įteisinta ir aprašyta, ji praktikuojama tūkstančius metų“, – sakė Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Gudonis.

Pasak jo, kol kas trūksta mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų teigiamą gyvūnų terapijos poveikį žmogaus fizinei ir psichinei būklei. „Tačiau specialistui, dirbančiam, tarkim, su neįgaliais vaikais, įrodymų nereikia. Rezultatai matyti iš vaiko akių, jo elgsenos, tėvų reakcijos. Tai ir yra geriausias įrodymas, bylojantis gyvūnų terapijos naudą.“

Delfinų pagalba – ne mistinė

Seniausiai – jau penkiolika metų – Lietuvoje taikoma delfinų terapija. Lietuvos jūrų muziejaus atstovė dr. Brigita Kreivinienė pasidžiaugė, kad terapijos centre pavyko surinkti profesionalių mokslininkų komandą, kuri ne tik padeda neįgaliesiems, bet ir atlieka tyrimus, kaupia duomenis. „Delfinų terapijos nauda įrodyta. Mūsų metodika nesiremia mistiniais dalykais: taikome įprastinius metodus, kurie reglamentuoti įstatymais. Delfinų terapija – tai holistinė pagalba žmogui, gydanti tiek kūną, tiek sielą.“

B. Kreivinienės teigimu, atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad delfinų terapija teigiamai veikia vaikus, turinčius autizmo sutrikimų, sergančiuosius cerebriniu paralyžiumi, ji padeda sumažinti įtampą, nerimą. „Dėmesio skirti tenka ne tik pas mus besilankantiems negalią turintiems vaikams, bet ir visai šeimai. Vykdome dviejų savaičių programą, kurią sudaro dešimt užsiėmimų su delfinais ir papildomos veiklos, parenkamos pasitarus su tėvais, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko būklę.“

Anot B. Kreivinienės, mokslinius tyrimus centre ketinama tęsti, be to, žadama plėtoti paslaugas įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. „Sieksime, kad delfinų terapijos paslaugos taptų labiau prieinamos ir suaugusiesiems. Ne paslaptis, kad visuomenėje daugėja psichikos sutrikimų, su jais susiduria suaugę, darbingo amžiaus žmonės. Į mūsų centrą atvyksta ieškantys pagalbos dėl nerimo, įtampos būsenų. Sieksime parengti skirtingas delfinų terapijos rūšis pagal jų poveikio kryptis įvairių problemų turintiems žmonėms.“

Hipoterapija. Ar tinka visiems?

Apie terapinio jojimo indikacijas ir kontrindikacijas kalbėjo Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro vyresnioji specialistė kineziterapeutė Jurgita Rutkienė. Pasak jos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad terapinis jojimas, bendravimas su žirgu yra naudingas negalią turintiems žmonėms. Tai – efektyvi priemonė, padedanti pagerinti tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus būklę.

Pasak J. Rutkienės, hipoterapija naudinga tuo, kad žirgo žinginės judesiai panašūs į žmogaus ėjimą. Nevaikštančiam nuo vaikystės, neturinčiam ėjimo modelio žmogui, padedant žirgui, lengviau išmokti naujo judesio, atsistoti ant kojų. Terapinis jojimas stimuliuoja vizualinę, sensorinę ir vestibiuliarinę sistemas.

„Jojimo poveikis daugiafunkcis, vienareikšmį poveikį ir naudą sunku išskirti. Jojimas stiprina raumenis, gerina laikyseną, padeda išlaikyti pusiausvyrą, lavina koordinaciją ir gerina kitus organizmo parametrus“, – sakė J. Rutkienė.

Tačiau, pasak jos, kai kuriais atvejais hipoterapija nepageidautina. Tai – koordinacijos sutrikimų, raumenų tonuso sutrikimų paūmėjimas ir kita. Pasak specialistės, taikant jojimo terapiją, labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno paciento pajėgumą, jo galimybes.

Žirgų terapija naudinga ne tik judėjimo, bet ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Pasak Vilniaus universiteto vaikų ir paauglių psichiatrės Viktorijos Palubeckienės, tinkamai parinktas žirgas ramina vien savo buvimu. JAV žinių besisemianti specialistė išskyrė keletą žirgų terapijos rūšių: tai hipoterapija, gydomasis jojimas ir psichoterapija su žirgais.

V. Palubeckienės teigimu, psichosocialinis žirgų terapijos poveikis taip pat įrodytas tyrimais. Taikant šią terapijos rūšį vaikams su autizmo spektro sutrikimu gerokai sumažėja dirglumas, stereotipinis elgesys ir hiperaktyvumas. Hipoterapija gali būti taikoma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Pasak specialisčių, labai svarbu parinkti tinkamą žirgą – jis turi būti itin ramus, mėgti bendrauti su žmonėmis. Svarbu ir žirgo išvaizda, žingsnis bei kitos savybės.

Konferencijos dalyviai turėjo progą pamatyti, kaip žirgų terapija taikoma Kurtuvėnų žirgyne, kokie metodai naudojami vieną ar kitą negalią turinčių vaikų reabilitacijos procese.

Kaniterapijos reikšmė

Pasak V. Gudonio, Lietuvoje būtina įteisinti ir dar vieną gyvūnų terapijos rūšį – kaniterapiją. „Ši terapijos rūšis galėtų būti taikoma globos ir ugdymo, gydymo įstaigose, ypač vaikų ligoninių skyriuose. Įvairių šalių patirtis rodo, kad ši terapija teigiamai veikia įvairias negalias turinčius žmones.“

Apie tai, kaip šuo gali pagerinti psichikos sveikatą, kalbėjo Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė. „Pastaraisiais dešimtmečiais kaniterapija, kaip ir dauguma gyvūnų asistuojamų terapijų, tampa vis svarbesnė. Be abejo, bendravimas su šunimi negali atstoti vaistų. Tačiau tai – puikus pagalbinis reabilitacijos būdas, gerinantis psichologinę žmogaus būklę.“

Jos teigimu, kaniterapija – įrodymais grįstas metodas, turintis atitinkamą struktūrą. Dažniausia šios terapijos taikymo trukmė – nuo 4 iki 24 savaičių, užsiėmimai trunka maždaug valandą. „Taikant šią terapijos rūšį, pacientams sumažėja nakties, tamsos baimės, vienišumo jausmas, depresyvumas, pagerėja savivertė, pasitikėjimas savimi, tobulėja socialiniai įgūdžiai. Vaikams sumažėja polinkis elgtis agresyviai, padidėja motyvacija mokytis. Vaikai labiau linkę kažką daryti dėl šuns negu dėl tėvų, dėl gyvūno jie pradeda labiau stengtis“, – aiškina V. Pakalniškienė.

Pasak jos, daugumai žmonių gyvūnai imponuoja labiau negu specialistai. „Dirbti su gyvūnu įdomu. Net jei šuo nieko nedaro, grupės emocinė nuotaika keičiasi. Be to, šuo – nedidelis gyvūnas, todėl jį patogu vežiotis. Šis keturkojis greitai reaguoja į žmogų, linkęs prisitaikyti.“

V. Pakalniškienė sako, kad kaniterapijai turi būti pasitelkiamas specialiai parengtas šuo, jį būtina rinktis atsakingai. „Tačiau terapiją, be abejo, atlieka ne šuo, o terapeutas – psichologas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ar kitas specialistas. Šuo šiuo atveju tėra tik puikus pagalbininkas.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.