Reforma neatitinka Konvencijos reikalavimų
Lietuva Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo 2010-aisiais, prisiimdama daugiau įsipareigojimų pagrindinėms žmonių, turinčių negalią, teisėms ir laisvėms įgyvendinti. Tačiau iki šių metų pradžios mūsų šalyje dar galiojo neveiksnumo institutas, kuris nesuteikė galimybės tam tikrai žmonių daliai realizuoti Konvencijoje numatytų nuostatų.
Naujoji tvarka, įsigaliojusi nuo šių metų sausio, numato asmenų veiksnumą apriboti tik tam tikroje konkrečioje srityje, nors išlieka ir galimybė žmogų pripažinti visiškai neveiksniu. „Labai gaila, kad neveiksnumo institutas mūsų teisėje vis dar išlieka, kai Konvencijoje nevienareikšmiškai pabrėžta, jog neįgalieji privalo turėti tokį pat teisinį veiksnumą, kaip ir visi žmonės. Tiesiog jiems turi būti skirta pagalba realizuojant savo teises. Dabartinė reforma išlaiko galimybę pripažinti asmenį ir visiškai neveiksniu, įvardijant visas sritis, kuriose asmuo paskelbtas neveiksniu. Tokios nuostatos neatitinka Konvencijos reikalavimų“, – sako Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Ribotas veiksnumas, kuris iki tol buvo taikomas tik piktnaudžiaujantiesiems alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, nuo šių metų pradžios gali būti nustatomas ir asmenims, turintiems psichikos ar intelekto sutrikimų. Nustačius ribotą veiksnumą tam tikroje konkrečioje srityje, žmogui paskiriamas rūpintojas, kuris padeda tvarkytis tose srityse, kur asmens veiksnumas apribotas. Kitais atvejais ribotai veiksnus žmogus gali savo gyvenimą tvarkyti savarankiškai.
Naujojoje tvarkoje taip pat įtvirtinta galimybė sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį: numatoma palikti sprendimo teisę pačiam asmeniui, užuot leidus tai daryti kitiems žmonėms. Be to, atsirado išankstinio nurodymo nuostata, tai yra galimybė žmogui iš anksto apsispręsti, kas bus jo rūpintojas arba globėjas, kas rūpinsis jo turtu ir kitais klausimais, jei žmogaus veiksnumas bus apribotas arba jis bus pripažintas neveiksniu.
Pasak D. Juodkaitės, pastarosios nuostatos labai svarbios, tačiau pernelyg mažai viešinamos. „Žmonės turėtų būti skatinami kuo dažniau naudotis šiomis galimybėmis. Atsisakant visiško neveiksnumo, tai būtų puiki alternatyva.“ Naujojoje tvarkoje taip pat numatyta ir kasmetė asmens neveiksnumo arba riboto veiksnumo peržiūra, kurią turės vykdyti naujai įkurtos Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos. Jų tikslas – peržiūrėti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir nustatyti, ar reikia kreiptis į teismą dėl ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos Solveigos Reisgienės, komisijų darbas prasidės nuo kitų metų, kai teks peržiūrėti šiais metais teismų nagrinėtas bylas.
Pradžia – vangi
Remiantis Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2016-uosius metus (duomenys – iki gruodžio 19-osios – aut. pastaba) Lietuvos teismuose iš viso išnagrinėtos 1 446 bylos dėl fizinio amens pripažinimo neveiksniu arba ribotai neveiksniu.
Per pirmąjį pusmetį išnagrinėtos 545 bylos, iš jų 304 pareiškimai patenkinti, tai yra žmonėms nustatytas neveiksnumas tik tam tikrose srityse. Be to, per tą patį laikotarpį išnagrinėta 13 bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu. Iš jų penki pareiškimai patenkinti.
D. Juodkaitės manymu, šie skaičiai – labai nedideli. „Tai reiškia, kad kitais metais teismams teks didžiulis krūvis. Jie turės peržiūrėti ne tik likusias bylas iš maždaug septynių tūkstančių ankstesnių neveiksnumo nustatymo atvejų, bet ir nagrinėti Neveiksnių asmenų būklės komisijų teikiamas bylas, taip pat naujas bylas dėl veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo nustatymo.“
Pasak Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Živilės Navickaitės-Babkin, teismai, nagrinėjantys panašias bylas, susiduria su įvairiais sunkumais. „Pagrindinės aktualios problemos – tai socialinių darbuotojų krūviai. Dėl to užtrunka parengti išvadas, nukenčia jų kokybė ir nešališkumas – darbuotojai rengia išvadas, atstovauja teisme nagrinėjamoje byloje, teikia socialines paslaugas tam pačiam asmeniui.“
Be to, S. Reisgienė pabrėžia, kad socialiniams darbuotojams tenkantis krūvis padidėjo, nes kiekvienoje civilinėje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti pateikta socialinio darbuotojo išvada. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino socialinių darbuotojų sąrašą, kurie turi teisę vertinti ir teikti išvadas. Svarbu paminėti, kad vertinimą gali atlikti tik turintys atitinkamą išsilavinimą ir patirtį socialiniai darbuotojai.“
Nagrinėjimas turėtų spartėti
Akivaizdu, kad kitais metais teismai, norėdami peržiūrėti visų neveiksniais pripažintų asmenų bylas, dirbti turės gerokai intensyviau. „Tikėtina, kad ateityje reforma vyks sparčiau, nes formuosis ne tik teismų praktika, bet ir socialinių darbuotojų įgūdžiai. Kiek teko girdėti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja atnaujinti Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, metodines rekomendacijas, bus sukurtas pagalbos asmenims mechanizmas“, – teigia Ž. Navickaitė-Babkin.
Be to, nuo kitų metų į teismus galės kreiptis ne tik asmens artimieji, jis pats ar prokuroras; jei per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šie asmenys į teismus nesikreips, tai padaryti turės neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija arba jos įgaliota įstaiga. D. Juodkaitė primena ir tai, kad teisinis atstovavimas neveiksnumo peržiūrėjimo bylose privalomas, o teisinis atstovas, jeigu asmuo tokio neturi, teismo skiriamas nemokamai per valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą.
Kreipimosi į teismus tvarka: ką reikia žinoti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius primena gyventojams ir institucijoms, ko dera nepamiršti kreipiantis į teismus dėl neveiksnumo peržiūrėjimo. „Kreipiantis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti, be to, turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti asmens psichinės būklės įrodymai, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai arba naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pareiškime teismui taip pat turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.“
Jis sako, kad dėl socialinio darbuotojo išvados reikėtų kreiptis į asmens, dėl kurio siekiama pateikti pareiškimą teismui, gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Pasak A. Kutrevičiaus, nagrinėjant bylą teisme, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, asmens psichinei būklei nustatyti teismo psichiatrijos ekspertizę skiria teismas, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau. „Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo arba dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.“
Teisingumo ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingi, arba sulaukę senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu arba ribotai veiksniu.
