Šio žygio dalyviai domisi ne tik savo ir kitų šalių istorija, paveldu, kultūriniu turizmu, bet ir siekia, kad kuo daugiau tokių objektų būtų prieinami visiems – ir žmonėms su negalia, ir judėjimo bėdų turintiems vyresniojo amžiaus žmonėms. Kelionės organizatorė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė, jau dalyvavo septyniuose maratonuose, tokių maratonų Lietuvos keliais buvo jau 11.
Prisiminusi savo pirmąjį žygį po Lietuvą neįgaliųjų vežimėliu, prie kurio buvo pritvirtintas specialus varytuvas, suteikiantis galimybę važiuoti greitai ir didelius atstumus, Ginta sako, kad pirmas maratonas jai buvo tikras iššūkis. Nuvažiavus 65 kilometrus, merginą ištiko šokas, net savo vardo nebeprisiminė, bet vėliau apėmė nepaprastai geras jausmas: „Man pavyko! Padariau daug daugiau negu tikėjausi iš savęs!“ Po metų Ginta jau pati rašė projektą naujam maratonui. Šis – jau vienuoliktas!
Šiemet žmonių su negalia kelionė nėra tik savo jėgų išbandymas, jos dalyviai įgyvendina projektą „Universalaus dizaino principų taikymas kultūros objektuose“. Keliaujant bus lankomi kultūros paveldo objektai, identifikuojami labiausiai atitinkantys universalaus dizaino principus. „Mes ne tik apžiūrėsime įvairius kultūros objektus, bet tarsimės, diskutuosime su istorinių pastatų savininkais, su kultūros objektų saugojimą atliekančių instancijų vadovais, ką galima nuveikti, kad istorines vietas, istorinius pastatus be trukdžių galėtų lankyti žmonės su negalia, senjorai ir visi, turintys judėjimo bėdų.
Sieksime, kad žmonės su negalia galėtų be trukdžių keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po Latviją, Estiją, aplankyti jiems pritaikytus svarbius kultūros objektus, naudingai ir įdomiai leisti laisvalaikį“. Šios kelionės dalyviai fotografuos, filmuos ir taip paruoš virtualias keliones tiems žmonėms su negalia, kurie dėl sveikatos bėdų negali ar tiesiog neišdrįsta keliauti.
Ginta sako, kad ši kelionė, kaip ir ankstesnės, ‒ tai jos dalyvių ryžto ir motyvacijos išbandymas. „Dešimt dienų miegosime palaipinėse. Grupė žmonių važiuoja vežimėliais su prie jų pritvirtintais vartytuvais, du dviratininkai pagalbininkai važiuodami stebi, ar kuris nors dalyvis neatsilieka, ar kuriam nors iš jų nereikia pagalbos. Ankstesniais metais mus sveikindami signalizuodavo vilkikų vairuotojai, ir tai nenuostabu, važinėdami po Europos šalis jie dažnai mato neįgaliųjų keliones, o mūsų žmonės vis dar stebisi mus išvydę. Mes siekiame, kad mus matytų, kad suprastų, kad esame tokie pat, norintys keliauti, sužinoti, pamatyti. Žinau, kad lengva nebus, gal kepins saulė, o gal merks ir lietus. Startuojame Pakruojyje, finišuosime Biržuose“.
