Žmonėms su negalia pritaikyti būstai – ne prabanga, o būtinybė

Neįgaliųjų vežimėliu judantis Algimantas Sakalas gyvena Vilniuje, naujos statybos name. Statant buvo įrengtas lauko pandusas, bet juo naudotis negalima: nėra turėklų, pakeltoje aikštelėje prie lauko durų – per mažai vietos, kad žmogus, sėdintis vežimėlyje, saugiai atsidarytų duris. Savarankiškai važiuodamas pandusu Algimantas kelis kartus krito aukštielninkas. Laiptinėje yra ir dar viena kliūtis – vadinamasis tarpinis liftas. Norėdamas iš buto patekti į liftą, Algimantas turi pakilti arba nusileisti laiptais iki jo sustojimo aikštelės.

Savarankiškai važiuodamas pandusu, Algimantas kelis kartus krito aukštielninkas.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Savarankiškai važiuodamas pandusu, Algimantas kelis kartus krito aukštielninkas.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Norėdamas iš lifto patekti į savo butą, Algimantas turi pakilti arba nusileisti stačiais laiptais.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Norėdamas iš lifto patekti į savo butą, Algimantas turi pakilti arba nusileisti stačiais laiptais.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai buvo stipresnis, laiptus nuo lifto iki buto Algimantas įveikdavo atbulomis. Dabar neberizikuoja…<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai buvo stipresnis, laiptus nuo lifto iki buto Algimantas įveikdavo atbulomis. Dabar neberizikuoja…<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Išriedėti pro laukujas duris Algimantui paprasčiau nei įriedėti į laiptinę. Stovintis lauke ant pakeltos aikštelės ir traukiantis į save duris vežimėlyje sėdintis žmogus rizikuoja nusiversti nuo tos pakylos.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Išriedėti pro laukujas duris Algimantui paprasčiau nei įriedėti į laiptinę. Stovintis lauke ant pakeltos aikštelės ir traukiantis į save duris vežimėlyje sėdintis žmogus rizikuoja nusiversti nuo tos pakylos.<br>Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kaunietės Jurgitos keltuvėlis genda ir rūdija nuo pat pirmos įrengimo dienos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kaunietės Jurgitos keltuvėlis genda ir rūdija nuo pat pirmos įrengimo dienos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Asta Kandratavičienė turi ir didžiulę savo srities praktinio darbo patirtį, todėl jos žinios apie Lietuvos žmonių su negalia problemas itin gilios.<br>„Bičiulystės“ archyvo nuotr.
Asta Kandratavičienė turi ir didžiulę savo srities praktinio darbo patirtį, todėl jos žinios apie Lietuvos žmonių su negalia problemas itin gilios.<br>„Bičiulystės“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Rūta Drąsutytė-Čepienė

Oct 27, 2015, 8:19 AM, atnaujinta Apr 10, 2018, 9:36 AM

Pasidomėjus, ką daryti, kad Algimanto būstas būtų kuo greičiau tinkamai pritaikytas, sužinome, kad jokio „greičiau“ nebus: didmiesčiuose žmonės su negalia laukia eilėje ne vienerius metus. Eilėje vilniečiai laukia po 4‒6 metus

Kokia Būsto pritaikymo neįgaliesiems pagal programą tvarka? Kaip paaiškino Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistas Martynas Žebuolis, žmogus turi parašyti prašymą, pateikti neįgaliojo ir asmens tapatybės dokumentus, tuomet būna įrašomas į eilę. Jai priėjus, komisija įvertina, kokių reikia pritaikymų. Tai gali būti individualūs ir išorės pritaikymai. Jeigu darbai turėtų būti vykdomi bendro naudojimo patalpose, negalią turintis žmogus turi pateikti name esančių butų savininkų daugumos sutikimą. Buto išorėje dažniausiai įrengiamas pandusas ar nuožulnus keltuvas, arba ir viena, ir kita. Kartais įrengiamas išorinis liftukas iki antrojo aukšto. Šiuo metu Vilniuje kompensuojamųjų būsto pritaikymų laukia maždaug 130 žmonių, pernai ir užpernai pritaikyta po 19 būstų.

Nuo kitų metų pirmenybė eilėse bus suteikta dializuojamiems ligoniams, kuriems nustatyta slauga, besimokantiems bei dirbantiems žmonėms su negalia.

Geroji rietaviškės patirtis

Vilmai Jankauskaitei, gyvenančiai netoli Rietavo, pripažinta visiška negalia. Neįgaliųjų vežimėliu judanti Vilma gyvena nuosavame name. Kai grįžo iš Kauno baigusi mokslus, name nebuvo jokių patogumų. Juos planavo įrengti tėvai. Tačiau Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ona Žibelienė papasakojo apie būsto kompensuojamo pritaikymo galimybę ir padėjo parašyti prašymą. Greitai būstas buvo kokybiškai pritaikytas: įrengtas lauko pandusas, o viduje – tualetas. Pasak ponios Onos, per metus Rietavo savivaldybėje pritaikomi 1‒2 būstai.

Kaunietė liko nepatenkinta

Neįgaliųjų vežimėliu judanti kaunietė Jurgita Goštautaitė gyvena standartinio devynaukščio namo antrame aukšte. Būsto pritaikymo eilėje ji laukė 4 metus. Iš pradžių buvo nutarta, kad yra techninės galimybės įrengti izoliuotą išorinį liftuką, keliantį į antrą aukštą iki buto durų.

Tokiu atveju Jurgita būtų judėjusi savarankiškai. Vėliau persigalvota. Ir nors laiptinėje gyvena dar vienas negalią turintis žmogus, kuriam išorinis liftukas būtų patogesnis, niekas jų nuomonės neklausė ir įrengė keltuvus: vieną – prie lauko durų, kitą – pakeliantį iki pirmojo aukšto laiptų aikštelės. Buvo padarytas ir bendrojo lifto sustojimas antrame aukšte. Ypač daug problemų kyla dėl lauke įrengto keltuvo – jis nuolatos genda, rūdija. Beje, iš Jurgitos buvo pareikalauta pasirašyti dokumentą, kad bus atsakinga už tų viešoje erdvėje įrengtų keltuvų būklę. Ji nepasirašė. Tačiau dar ir dabar išgirsta grasinimų keltuvų neremontuoti, išmontuoti. Jurgitos nuomone, pritaikant jos būstą buvo „plaunami“ pinigai.

Apibūdinti neįgaliųjų būstų pritaikymą Lietuvoje sutiko Asta Kandratavičienė, Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) direktorė. A. Kandratavičienė turi didžiulę savo srities praktinio darbo patirtį, todėl jos žinios apie Lietuvos neįgaliųjų problemas ‒ itin gilios.

Ar Lietuvoje patogu gyventi judėjimo negalią turintiems žmonėms? Kokia būstų pritaikymo situacija?

Lietuvoje tiek gyvenamieji namai, tiek jų prieigos prastai pritaikytos žmonėms su negalia. Bet problema yra ir kompleksinė: juk žmogus, judantis neįgaliųjų vežimėliu, išeina iš būsto su tikslu. Jei tai pavyksta, kieme laukia kitos kliūtys: šaligatviai be nuovažų, prigrūstos automobilių aikštelės, toliau – duobėtos gatvės. Žmogui patekti ten, kur jis nori, labai sunku. Ypač liūdnas vaizdas atokesnėse savivaldybėse. Kai kur nepritaikyti net savivaldybių pastatai.

Ką dėl savęs turėtų padaryti patys žmonės su negalia?

Norintis išeiti į visuomenę žmogus su negalia neturėtų užsispirti gyventi aukštai. Jis pats turėtų ieškoti galimybių apsigyventi pirmame ar antrame aukšte ir tuomet kreiptis su prašymu į savo savivaldybę, kad būtų nemokamai pritaikytas būstas. Socialinės paramos centrai ar skyriai, kurie atsakingi už kompensuojamų būstų pritaikymų neįgaliesiems darbus, yra visose Lietuvos savivaldybėse. Pritaikomi ne aukščiau nei antrame aukšte esantys butai. Būsto pritaikymo apraše numatoma tiek sanitarinių mazgų pritaikymas būsto viduje, tiek išėjimo iš namo pritaikymas.

Ar individualūs būstų žmonėms su negalia pritaikymai bus vykdomi ateityje? Gal prasmingiau įrenginėti gyvenamųjų namų universalius pritaikymus?

Būstų pritaikymus individualiai žmonėms su negalia finansuoja NRD prie SADM – 80 proc., savivaldybės – 20 proc. Juos organizuoja bei administruoja savivaldybės. Be abejonės, tokie pritaikymai bus vykdomi ir ateityje. Kitu atveju nuskriaustume tuos žmones, kurie jau dabar turi negalias, laukia eilėse, stengiasi būti kiek įmanoma savarankiškesni bent savo būste. Manyčiau, tai būtų socialiai neteisinga tų žmonių atžvilgiu.

Ar ne metas keisti būstų pritaikymo pagal individualius negalią turinčių žmonių prašymus tvarką?

Šiemet buvo patvirtintas naujas Būsto pritaikymo aprašas trejiems metams. Vienas iš jame iškeltų tikslų – patenkinti kuo daugiau negalią turinčių žmonių, laukiančių pritaikymų, ir sutrumpinti eiles. Lietuvoje pritaikymų laukia 750 žmonių.

Rengdami naująjį Aprašą, pastebėjome, kad žmonių su negalia nepasiekia pakankamai informacijos apie būsto pritaikymą pagal individualius poreikius. Kai kas net nežino, kad turi teisę ir galimybę to prašyti. Tai galima paaiškinti bloga savivaldybių veikla, pirmiausia – informacijos sklaidos stoka. Nuo 2016 metų prie individualių būstų pritaikymų žmonėms su negalia NRD prie SADM prisidės 70 proc., o savivaldybės – 30 proc. Savivaldybių dalis vis didės, siekiant pritraukti daugiau lėšų negalią turinčių žmonių poreikiams, nes laukiančiųjų eilės yra ilgos. Lėšos savivaldybėms bus skirstomos pagal tai, kiek žmonių laukia būsto pritaikymo eilėje.

Pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybėje būsto pritaikymo eilėje laukia tik 4 žmonės. NRD prie SADM 2015 metais jiems skyrė 9600 eurų. O pagal naują tvarką kitais metais jie gaus tik apie 5000 eurų, nes eilė trumpa. Likusios lėšos atiteks savivaldybei, kurioje eilės didelės.

Ar pagal individualius poreikius žmonėms su negalia pritaikomi privatūs namai?

Individualūs pritaikymai atliekami ir tiems, kurie gyvena privačiuose namuose. Senajame Būsto pritaikymo apraše buvo reikalavimas, kad investicija į pritaikymą nebūtų didesnė nei to būsto vertė. Tačiau atokaus vienkiemio vertė gali būti gerokai mažesnė nei toji, kurią reikėtų investuoti pritaikant jį žmogui su negalia. Todėl naujajame Būsto pritaikymo apraše atsirado punktas, kuriuo paliekama pačioms savivaldybėms vertinti ir spręsti, kiek jos gali investuoti į negalią turinčio žmogaus būsto pritaikymą.

Ar neturėtų būti atsižvelgiama į negalią turinčių žmonių nuomonę projektuojant pastatus, aplinką, būstų pritaikymus? Sveikieji dažnai padaro daug klaidų.

Noriu sukurti Neįgaliųjų komisiją prie NRD, kuri tokiais atvejais, kai įstatymai reglamentuoja konkrečias nuostatas, o gyvenimas diktuoja visiškai kitokias galimybes, padėtų spręsti aplinkos bei būstų pritaikymo klausimus ir pateiktų rekomendacinio pobūdžio išvadas. Jos turėtų būti panaudojamos projektuojant ir derinant įvairius projektus. Komisija, kurios darbo reglamentas dar tik rengiamas, bus sudaryta iš negalią turinčių specialistų – statybininkų, teisininkų, architektų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?