Kelius pritaiko visiems
Įgyvendindami naujus projektus, kelininkai stengiasi atsižvelgti į visų žmonių poreikius. „Mūsų tikslas – kad statiniai būtų pritaikyti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, tiek vaikams, tiek neįgaliesiems, turintiems judėjimo, regos, klausos, psichikos negalią, ar tiesiog žmonėms, prasčiau toleruojantiems aplinkos veiksnius. Projektuotojai, rengdami būsimų statinių planus, privalo laikytis tam tikrų taisyklių ir kriterijų, kurie būtų analogiški galiojantiems visose Vakarų Europos šalyse“, – kalba Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis.
Per pastaruosius metus kelininkai įgyvendino ne vieną projektą; neįgaliesiems pritaikyti Lazdėnų ir Karčiupių viadukai, esantys valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat viadukas ties Nemėžio kaimu Vilniaus rajone, kiti statiniai. „Visuose šiuose objektuose sumontuotos rampos neįgaliųjų vežimėliams užvažiuoti, taip pat specialios priemonės žmonėms, turintiems regos negalią. Beje, šios rampos patogios ne tik neįgaliesiems. Jomis patogu užsivesti ar nusivesti dviratį, užsistumti vaiko vežimėlį“, – kalba E. Skrodenis.
Jo teigimu, dokumento, kuriame būtų išdėstyti vieningi reikalavimai, kaip keliai ir gatvės bei jų infrastruktūra turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia, kol kas nėra. Esama taisyklių, rekomendacijų ir kitos literatūros, kaip kurti universalią aplinką, kuri būtų patogi visiems. „Turime ilgametę patirtį kelių ir gatvių, įvairių infrastruktūros objektų projektavimo srityje. Projektuotojai visus projektus derina su neįgaliaisiais, visada atsižvelgia į jų pastabas ir pasiūlymus“, – kalba E. Skrodenis.
Darbai magistralėse
Kelininkų nuveiktus darbus galima apžiūrėti ne vienoje Lietuvos vietovėje. Ypač daug dėmesio pastaruoju metu kelininkai skiria „mirties keliu“ pramintai „Via Baltica“ magistralei, besidriekiančiai iki Lenkijos. Žmonėms su negalia pritaikytas Grigiškių viadukas – ant jo patogiai užvažiuoti bei patekti į kitą automagistralės pusę gali ir žmonės, turintys judėjimo negalią.
Dar vienas neseniai užbaigtas statinys – elektrinių automobilių įkrovimo stotelė Vievyje. Šalia jos – net keletas vietų neįgaliųjų automobiliams pastatyti. Greta – neįgaliesiems pritaikytas tualetas, iki kurio galima privažiuoti nuolaidžia rampa.
Kelininkai šiuo metu intensyviai dirba kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Kelios jo atkarpos netrukus virs automagistralėmis. Tam, kad pėstieji galėtų saugiai patekti į kitą būsimos automagistralės pusę, kelininkai žada įrengti ne vieną viaduką. Vienas jų šiuo metu jau statomas. Viadukas bus pritaikytas neįgaliesiems.
Viadukus žadama pastatyti Stanaičiuose ir Juragiuose, taip pat viaduką virš geležinkelio Mauručiuose ir tunelinį viaduką toje pačioje kelio atkarpoje. Pasak E. Skrodenio, visi jie bus pritaikyti žmonėms, turintiems įvairias negalias.
Dar vienas, ties „Via Baltica“ magistrale esantis, pritaikytas objektas – sankryža per geležinkelį Marijampolėje. Ant T formos pėsčiųjų tilto, jungiančio net tris gatves, taip pat nesunku užvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Šaligatvio danga pritaikyta ir žmonėms, turintiems regos negalią. Viadukas jungia miesto autobusų ir geležinkelio stotis su keletu centrinių miesto gatvių. Įgyvendinus šį projektą, Marijampolė tapo draugiškesnė žmonėms su negalia. Neįgaliesiems bus pritaikytas ir statomas viadukas per magistralę Vilnius–Panevėžys ties Ukmerge.
Pasak E. Skrodenio, kelininkams svarbūs objektai – ir pėsčiųjų perėjos miestuose. „Projektuojant ir įrengiant jas, taip pat atsižvelgiama į žmonių, turinčių įvairias negalias, poreikius. Perėjos privalo būti įrengtos saugiose vietose, su nuolydžiais bordiūrais ar paaukštintu kelio paviršiumi neįgaliojo vežimėliui nuvažiuoti, taip pat – garsiniais šviesoforo signalais, skirtais žmonėms su regos negalia. Be to, prieš sankryžas tiesiama šviesesnė danga, kad žmonės su regos negalia matytų kontrastą.“
Pritaikymą laiko būtinybe
Direktoriaus teigimu, įvairių objektų pritaikymas žmonėms su negaliomis reikalauja papildomų lėšų, tačiau jos šiuo atveju netaupomos. „Neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra jau tapo neatsiejama kelių ir gatvių projektavimo dalimi. Įvairias negalias turintys žmonės neturi jausti nepatogumų vien todėl, kad negali judėti taip, kaip kiti“, – kalba E. Skrodenis.
Baigus vieno ar kito objekto statybos darbus, prieš pradedant jį naudoti, privaloma ekspertizės procedūra. Į ekspertų komisiją būtinai kviečiami ir neįgaliųjų atstovai. „Negalėčiau pasakyti, kad nesulaukiame neįgaliųjų pastabų dėl vieno ar kito objekto. Tačiau į visas jas reaguojame, stengiamės pasitaisyti. Kaip žinia, neklysta tik tas, kas nedirba“, – kalba E. Skrodenis.
Pasak jo, tiek projektuotojai, tiek visuomenė privalo suprasti, kad įvairios saugumo priemonės, taip pat gatvių ir kelių pritaikymas neįgaliesiems, privalomi įgyvendinant bet kurį projektą. „Dar ne taip seniai kildavo nemažai diskusijų, kam to reikia, ar tikrai vienas ar kitas pritaikymas reikalingas žmonėms su negalia, ar įdėtos lėšos nebus iššvaistytos veltui. Džiaugiuosi, kad dabar tokių klausimų jau nebekyla. Neįgalieji yra mūsų visuomenės dalis, ir visi privalome atsižvelgti į jų kasdienius poreikius“, – teigia E. Skrodenis.
