Dešimtadalio lietuvių balsas gali būti neišgirstas
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus sako, kad teisė balsuoti ir taip išreikšti savo politinę valią yra viena pagrindinių žmogaus teisių, tačiau, pasak jo, neįgalieji dėl savo negalių ir nesprendžiamų kliūčių negali išreikšti savo nuomonės.
Nors Lietuvos teisės aktai neįgaliųjų teisę išreikšti savo politinę valią gina, tačiau situacija šalyje, pasak Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės, labai prasta. Nors žvelgiant į praėjusius Seimo rinkimus pastebima, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų apylinkių skaičius padidėjo nuo 27 proc. iki 40 proc.,visgi situacija išlieka kritiška. Neįgaliųjų atstovai tikina, kad apie 10 proc. Lietuvos gyventojų balsuoti vis dar negali.
„Blogiausia – tai, kad tam tikrose apygardose, net 20 iš 71, nėra nė vienos rinkimų apylinkės, kuri būtų pritaikyta žmogui su judėjimo negalia. Tai reiškia, kad jei išankstinis balsavimas vyksta savivaldybėje, kuri taip pat yra nepritaikyta, neįgalieji negali pasinaudoti net išankstinio balsavimo galimybe“, – apmaudo neslepia D. Juodkaitė.
LNF prezidentė tikina, kad dažnai kaip alternatyva neįgaliesiems siūlomas balsavimas namuose yra tiesiog išeities iš diskriminacinės situacijos ieškojimas. Pasak jos, toks balsavimas dar labiau izoliuoja žmones su negalia ir neleidžia jiems visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Rinkimų apylinkėse pasitinka laiptai
Tūkstančiai piliečių, turinčių judėjimo negalią, atėję balsuoti į jiems priklausančią rinkimų apylinkę susidurs su nemalonia kliūtimi – laiptais. Neįgaliųjų teisių aktyvistai ir žmones su negalia ginančios organizacijos svarsto, kodėl viena ar kita rinkimų apylinkė negalėjo būti tiesiog perkelta į netoliese esantį pritaikytą pastatą.
D. Juodkaitė tikina, kad tokios nepalankios neįgaliesiems situacijos buvo galima išvengti. Tam būtų užtekę minimalių sąnaudų, reikėjo tik supratimo ir noro padėti žmogui su negalia. Rinkimų apylinkių prieinamumo situaciją labai pagerintų mobilieji pandusai. „Laikini pritaikymai yra išeitis. Panduso mėnesio nuomos kaina apie 20 eurų, o įsigyti jį kainuoja nuo 160 iki 200 eurų, tad panduso nuoma vienai dienai tikrai brangiai nekainuotų. Net plokštės padėjimas yra alternatyva pandusui. Esame įsitikinę, kad žmogaus įnešimas į patalpas nėra geriausias variantas“, – sako LNF prezidentė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Jūratė Sokolova tikina, kad tarnyba suvokia situacijos rimtumą, tačiau nieko negali padaryti. Pasak darbuotojos, VRK įpareigoja rinkimų apylinkes įrengti tinkamai, kad nei senyvam žmogui, nei žmogui, turinčiam judėjimo negalią, nebūtų kliūčių dalyvauti rinkimuose. J. Sokolova siūlo peržvelgti apygardoje esančių apylinkių sąrašus ir balsuoti pasirinkti žmogui su negalia pritaikytą apylinkę. O jeigu tokios nėra, prašyti artimųjų ar apylinkės darbuotojų pagalbos, kad patektų į balsuoti skirtas patalpas.
Informacija fragmentiška ir neretai netinkama
Nors ryškiausiai matoma problema yra žmonių, turinčių judėjimo negalią, negalėjimas patekti į nepritaikytas rinkimų apylinkes, tačiau, pasak J. Ruškaus, su sunkumais susiduria ir kitas negalias turintys žmonės. „Balsavimo biuleteniai nepritaikyti regos sutrikimų turintiems žmonėms, todėl jie negali savarankiškai balsuoti. Labai sudėtinga balsuoti intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turintiems žmonėms, nes nei biuleteniai, nei informacija nėra jiems tinkamai pritaikyta“, – tikina Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys ir primena, kad negalime pamiršti ir žmonių, iš kurių teisė balsuoti atimta dėl neveiksnumo, juk Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas Lietuvai rekomendavo juos įtraukti į rinkėjų sąrašus.
LNF prezidentė D. Juodkaitė sako, kad labai blogai, kai itin svarbūs darbai atliekami atmestinai. „Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija pirmą kartą, lengvai suprantama kalba, išleido knygelę apie rinkimus ir partijų programas. Mūsų nuomone, ji išleista visiškai netinkamai. VRK prašymu parengti informaciją apie savo programą turėjo kiekviena partija. Deja, tai padaryta nekompetetingai, savo nuožiūra.“
D. Juodkaitė pastebi, kad nebuvo laikomasi lengvai suprantamos kalbos principų. Užmiršta, kad tekstuose negalima vartoti sudėtingų, tarptautinių žodžių. Nepasiekta, kad tekstai ir informacija rinkėjui būtų aiškūs.
LNF prezidentė pasidžiaugė, kad bent vienas dalykas šiais metais pagerėjo, per televizijas transliuoti rinkimų debatai buvo verčiami į gestų kalbą ir taip suteikta galimybė žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, geriau ir lengviau susipažinti su rinkimų dalyviais.
Situaciją pakeistų nevyriausybinių organizacijų įtraukimas
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys J. Ruškus mano, kad norint pakeisti susidariusią situaciją reikia išgyvendinti įsišaknijusį stereotipą, kad neįgalusis nėra lygiavertis pilietis ir būtina į rinkimų planavimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, nes jos suinteresuotos ir žino, kaip galima padėti žmogui su negalia. „Vienas didžiausių pasiruošimo rinkimams trūkumų – tai, kad į šį darbą nebuvo įtraukta pilietinė visuomenė ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos. Jos galėjo padėti tinkamai organizuoti darbą, patarti, kaip pritaikyti patalpas.“
Be to, J. Ruškus akreipia dėmesį, kad žmonės, kurie dirba rinkimų komisijose, privalo būti apmokyti, kaip elgtis su žmonėmis, turinčiais vienokią ar kitokią negalią, o tai padaryti taip pat galėtų su neįgaliaisiais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
LNF prezidentė D. Juodkaitė sako suprantanti, kad žmonės su negalia pavargo nuolat kovoti už savo teises, bet šiemet ragina ne tik eiti balsuoti, bet ir pranešti apie žmogui su negalia nesudarytas sąlygas išreikšti savo nuomonę. „Fotografuokite, filmuokite ir dalykitės Lietuvos neįgaliųjų forumo feisbuko puslapyje, siųskite VRK ir žiniasklaidai“, – ragina neįgaliųjų teisių aktyvistai.
