Ėjo pasitikti vieni kitų
Kartais nutinka taip, kad panašių idėjų gimsta iš karto kelių asmenų galvose. Taip nutiko ir šį kartą. „Žinių radijo“ komunikacijos projektų vadovė Ramunė Čičirkaitė pasakojo apie šiemet birželio 21 d. tiesiogiai į gestų kalbą verstą Beatos Tiškevič laidą „Moterys kalba“. Joje dalyvavo iš lūpų gebanti skaityti kurčioji psichologė Indrė Mikalauskaitė. „Beata man sakė, kad ją įkvėpė mano istorija, buvo įdomi tema apie kurčiuosius. Aš sutikau dalyvauti, – pasakojo I. Mikalauskaitė, – su sąlyga, kad laida bus pritaikyta kurtiesiems. Pirmiausia pageidavau titrų, bet paaiškėjo, kad juos gana sudėtinga pritaikyti laidai, tuomet paprašiau gestų kalbos vertėjų. „Žinių radijo“ vadovybė patenkino mano pageidavimą ir patys susirado vertėjus.“
Analizuodama radijo laidų klausomumą ir vaizdų peržiūros statistiką, redakcija atkreipė dėmesį, kad šią laidą „Žinių radijo“ „Youtube“ kanale žiūrėjo per tūkstantį vartotojų. „Jei Lietuvoje gyvena apie 8 tūkst. gestų kalbą mokančių kurčiųjų, o laidos peržiūrų skaičius perkopė 1 000, padarėme prielaidą, kad kurčiųjų bendruomenėje juntamas laidų su vertimu į gestų kalbą poreikis. Pasitarusios su generaline direktore ir vyriausiąja redaktore Laima Abromaityte nusprendėme, kad reikėtų imtis iniciatyvos ir šią spragą užpildyti. Vos tai pasvarstėme, dėl to paties sulaukėme Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovės Danguolės Dragūnienės ir jos pavaduotojos Svetlanos Beniušienės pasiūlymo...“ – prisimena R. Čičirkaitė.
Štai taip sutiktų žmonių paskatinti, profesinės pareigos ir geranoriškų siekių vedami būsimieji partneriai pamažu subrendo dar vienai iniciatyvai.
Pasirinko versti pokalbių laidas
Susitikime paaiškėjo, kad vieni kitus surado bendraminčiai, iššūkių ir atsakomybės nevengiantys profesionalai. „Pradėję svarstyti, ką būtų galima versti į gestų kalbą, iškart atmetėme aktualijų laidas. Įvykiams Lietuvoje vejant įvykius, aktualijų laidos greičiausiai tampa nebeaktualios. Nusprendėme susitelkti į pokalbius su įdomiais žmonėmis. Pasiūlėme nesenstančias laidas, kurias pirmadieniais veda Aistis Mickevičius („Ačiū, kad pakvietėte“), antradieniais – Raigardas Musnickas („Persona grata“), trečiadieniais – Beata Tiškevič („Moterys kalba“), ketvirtadieniais – Algis Ramanauskas („Greiti pietūs“), penktadieniais – Gabrielius Liaudanskas-Svaras („Svarus pokalbis“). Savo radijo žiūrovams siūlome laidas žiūrėti pietaujant, t. y. darbo dienomis nuo 12 valandos“, – laidų atrankos kurtiesiems kriterijus pagrindė R. Čičirkaitė.
Komunikacijos projektų vadovė sako, kad tiek ji, tiek kolegos tiki, jog neprašovė pasirinkdami būtent tokį formatą. Štai, pavyzdžiui, 2015 m. spalį transliuota laida su Egidijumi Dragūnu-Selu ir šiemet dar yra žiūrimiausia „Žinių radijo“ „Youtube“ kanale.
Gyvenimo būdo, asmeninės lyderystės, sveikos gyvensenos temos imponavo ir vertėjų centrui. „Be to, kai operatyvumo kriterijus atsitraukė į antrą planą, galėjome daugiau dėmesio skirti vertimo kokybei. Geriausiai šiuo atveju tiko netiesioginis laidų vertimo būdas“, – paaiškina direktorė D. Dragūnienė.
Galimybe išbandyti save gundosi visi vertėjai
Pirmąja „Žinių radijo“ ir Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro projekto kurtiesiems laida tapo liepos 31-osios A. Mickevičiaus pokalbis su teatro ir kino aktore, „Sidabrinės gervės“ laimėtoja Gabija Jaraminaite. Su vertimu į gestų kalbą ji pasirodė rugpjūčio 9-ąją. Bandomasis vertimas buvo patikėtas vertėjui Artūrui Kartanovič. Vaikinas sako, kad tai jam buvo pirmasis netiesioginis filmuotas vertimas su visais neišvengiamais pirmojo blyno ingredientais: jauduliu, nemenkom energijos sąnaudom, laiko nuostoliais ir neišvengiamu atodūsiu: „Galėjo būti geriau“. Tačiau džiaugiasi, kad atliktas darbas suteikė ir daug gerų emocijų: „Versdamas ir pats sužinojau nemažai naujo.“ Dėl šios priežasties vertėjas prisipažino jau nekantriai laukiąs kitų filmavimų.
D. Dragūnienė sako, kad A. Kartanovič teks apsiginkluoti kantrybe, mat centro kolektyvas nusprendė, jog vertėjai šiose laidose dirbs rotacijos principu, tad savo eilės dar teks palaukti.
Tikslas – kokybė
Tiesioginis vertimas dėl psichologinių priežasčių kartais gali strigti net geriausiam specialistui, o atlikdami netiesioginį vertimą, vertėjai gali atskleisti visus savo profesinius privalumus. Tą, D. Dragūnienės nuomone, ir reikia kuo geriau panaudoti. „Vertėjui laidos transliacijoje skirtas didelis „langas“. Todėl filmuodamiesi jie neprivalo varžyti judesių, gali rodyti plačius gestus. Vertėjai žino, kad kiekvienas judesys tikrai tilps į „langą“. O kai darbą galima atlikti gerai, tada jis teikia malonumą“, – dalijasi pirmaisiais įspūdžiais iš vertimų vadovė.
Prie komandos prisijungė ir vertėjų centro programuotojas Algimantas Jeleniauskas. Jis ėmėsi papildomų operatoriaus ir montuotojo pareigų. Kai vertėjas išanalizuoja laidos turinį, pasiruošia vertimui, A. Jeleniauskas vertimą nufilmuoja, sumontuoja ir įterpia vertėjo „langą“ į transliaciją. Gautą laidą su vertimu į gestų kalbą partneriai archyvuoja ir publikuoja. Šiuo metu išverstas į gestų kalbą laidas galima rasti „Žinių radijo“ laidų archyve, paieškos langelyje surinkus frazę: „su gestų kalba“. Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras kurtiesiems pasiūlė paprastesnį paieškos būdą – į savo svetainę įdėjo reklaminį skydelį, kurį paspaudus iš karto atidaromos išverstos „Žinių radijo“ laidos.
Tiesa, jų kol kas vos kelios. Versti neskubama, išverstos laidos analizuojamos, kiekviena smulkmena gludinama, šlifuojama. Nuolatinis vidudienio pokalbių laidų vertimas prasidės paskutinėmis vasaros dienomis. Išverstos į gestų kalbą laidos nuo tiesioginių atsiliks apie porą dienų. Tiek laiko kol kas reikia visiems partnerių darbams nudirbti, kad žiūrovus su klausos negalia pasiektų kokybiška laida.
Tolimi ir artimi siekiai
„Būtų tobula, jei laidos su vertimu į gestų kalbą savo žiūrovus pasiektų kasdien, tačiau tam reikia turėti daugiau techninių ir finansinių galimybių“, – pripažįsta „Žinių radijo“ komunikacijos projektų vadovė R. Čičirkaitė ir sako, kad komanda, kiek tik leis galimybės, stengsis didinti vertimų skaičių.
D. Dragūnienė garsiai svarsto, kad būtų puiku, jeigu šios laidos būtų papildytos ir titrais. Jas galėtų žiūrėti ir tie negirdintys asmenys, kurie nemoka gestų kalbos. Pasak jos, taip pat būtų gerai, jei kurtiesiems prieiga prie laidų su vertimu į gestų kalbą būtų pasiekiama vienu klavišo spustelėjimu ir „Žinių radijo“ interneto puslapyje. „Juk visada gali būti dar geriau, ar ne?“ – svarsto D. Dragūnienė.
Iniciatyva sulaukė dėmesio
Kalbėdama apie „Žinių radijo“ keliamus tikslus ir ateities planus, R. Čičirkaitė sakė: „Projekto pabaigos nesame numatę. Labai norėtume, kad mūsų ir Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro bendradarbiavimas paskatintų diskusijas viešojoje erdvėje. Sieksime didinti žiniasklaidos prieinamumą tiems, kurie iki šiol neturėjo ir vis dar neturi galimybių visavertiškai žiniasklaidos pateikiama informacija naudotis. Nesitikime, kad tiek peržiūrų, kaip interviu su negirdinčia psichologe I. Mikalauskaite, sulauks kiekviena laida, tačiau, kad ir kokio dydžio kurčiųjų auditorija būtų, mes matome šios veiklos prasmę.“
Iš tiesų projektas buvo pastebėtas ne tik žiūrovų. Jį gerai įvertino ir padėkojo Lietuvos kurčiųjų draugija. Netrukus palaikymą šiai iniciatyvai išreiškė Nacionalinis socialinės integracijos institutas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. „Žinių radijas“ džiaugiasi parodytu dėmesiu, bet partneriams svarbiau, kad prie iniciatyvos jungtųsi vis daugiau vizualinių žiniasklaidos priemonių.
Radijo laidų pritaikymas kurtiesiems – naujovė ne tik Lietuvoje. „Žinių radijo“ komunikacijos projektų vadovė patvirtino: šia iniciatyva jie labai priartėjo prie pirmeivių pasaulyje – rikiuojasi po Jungtinės Karalystės, JAV, Naujosios Zelandijos ir vos kelių kitų pasaulio valstybių.
