Vilnietis Saulius Cibulskas, jau nemažai metų judantis neįgaliojo vežimėliu, kartu su kitais judėjimo negalią turinčiais žmonėmis pirmą kartą gyvenime sėdo į baidarę. „Jausmas nenusakomas, fantastika, ‒ sako Saulius. ‒ Būdamas sveikas nežinojau, koks malonumas būti ant vandens. Esu optimistas, bet nesitikėjau, kad susirgęs dar galėsiu patirti naujų įspūdžių, o žygis baidarėmis vienas iš jų.“ Irkluoti dėl ligos jam buvo gana sudėtinga, tačiau Sauliui, kaip ir kitiems žmonėms su negalia, nuoširdžiai padėjo savanoriai.
Baidarių žygis, kurį organizavo Vilniaus neįgaliųjų centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė ir šio centro darbuotoja, projektų koordinatorė Vilūnė Martišauskaitė, prasidėjo Anykščių rajone Kunigiškių kaime. Žygio organizatorėms ir negalią turintiems dalyviams talkino savanoriai. Savanoriai padėjo atsisėsti į baidares, irkluoti, išlipti iš baidarių. Nijolė Zenkevičiūtė pasakoja: „Kiekvieną dieną nuplaukdavome 18 kilometrų. Nakvynei buvome sustoję Untupiuose, Mikėnuose. Patys statėmės palapines, kūrėme laužą. Dalyviai išmoko pasirūpinti savimi gamtoje, nes buitinių patogumų nebuvo.“
Žygyje dalyvavusi judėjimo negalią turinti Diana Marijošiūtė prisipažįsta, kad sėsdama į baidarę buvo pasiruošusi nuotykiui, bet nesitikėjo, kad tas nuotykis bus toks įsimintinas. „Aš pati irklavau! Man tai buvo iššūkis! Nebuvo paprasta. Ne iš karto pradėjau jausti baidarę. Iš pradžių baidarė vis sukdavo kranto link, bet išmokau teisingai irkluoti. Dirbo visai kiti mano rankų raumenys negu valdant neįgaliojo vežimėlį. Irkluodama užmiršau savo negalią, pasijutau laisva.“
Nijolė Zenkevičiūtė prisimena, kad atplaukus prie Anykščių keliautojų laukė nemaloni staigmena. „Norėjome pasikelti Anykščių medžių lajų taku, bet žmonėms su negalia skirtas keltuvas neveikė, tad judantieji rateliais negalėjo pasimėgauti Anykščių šilelio grožiu iš viršaus. Keliautojai aplankė Arklio muziejų Niūronių kaime, o grįžę visi dalijosi įspūdžiais, kuriuos patyrė pirmą kartą gyvenime plaukdami baidarėmis.
Ką darytų kitaip vėl organizuodamos baidarių žygį žmonėms su negalia Nijolė ir Vilūnė? „Į baidarę sodintume du žmones, turinčius stiprias rankas ir galinčius irkluoti, o vidury sėdėtų tas žygio dalyvis, kuriam dėl ligos ar traumos irkluoti sudėtinga. Vėl plauktume tik upe, kuri nebūtų labai srauni ir vingiuota. Plaukti Šventąja mūsų komandai buvo labai smagu ir patogu.“
