Kuo naudingas asmeninis asistentas?
Tikriausiai kiekvienas norėtume turėti po asmeninį asistentą, su kuriuo galėtume pasidalyti savo darbais ar pareigomis. Tačiau turintieji negalią be kitų žmonių pagalbos dažnai negali net pradėti vieno ar kito darbo, pasirūpinti būtiniausiais dalykais. Gerai, jeigu turi padėti galinčių artimųjų, jeigu jie visada šalia. Tačiau ne visi sėkmingai suderina darbo ir šeimos interesus. Tokiais atvejais asmeninis asistentas žmogui su negalia – kone vienintelė išeitis.
Į socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus šios pareigos įtrauktos jau prieš kelerius metus.
Iki šiol asmeninio asistento pagalba dažniausiai buvo suprantama kaip negalią turinčiojo palydėjimas į užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitas viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas (palydint ir pavežant), sprendžiant kylančias problemas. Dar viena plačiai paplitusi asmeninio asistento pagalbos forma, ypač reikalinga klausos bei regos negalią turintiems asmenims, – šių žmonių konsultavimas, informacijos juos dominančiais klausimais suteikimas.
2016 metams patvirtintuose naujuose socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatuose asmeninio asistento funkcijos gerokai platesnės. Nuo kitų metų, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos Marijos Oleškevičienės teigimu, asmeninis asistentas žmogų su negalia galės lydėti ir į kitas jam reikalingas vietas – pavyzdžiui, kirpyklą, parduotuvę ar netgi kapines, aplankyti mirusių artimųjų. Negalią turinčio žmogaus poreikiai juk gerokai platesni nei apsilankymas gydymo įstaigoje ar „Sodroje“. Nuo kitų metų asmeninis asistentas galės padėti ir ieškantis darbo, įsitraukiant į profesinę reabilitaciją, įsidarbinant ir netgi išsilaikant darbo vietoje.
Sunkios negalios žmonės, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 0‒40 proc. darbingumo lygis, arba dideli ar vidutiniai specialieji poreikiai, asmeninio asistento galės sulaukti ir namie. Jis padės spręsti buityje kylančias problemas, pamokys sveikai gyventi, apsitarnauti, geriau pažinti savo ligą ar negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas.
Būtent šiai asmeninio asistento veiklos sričiai ir reikalingos specialios žinios, mokėjimas bendrauti, greita orientacija nestandartinėse situacijose, objektyvus jų vertinimas.
Mokėsi, kaip elgtis nestandartinėse situacijose
LND surengtuose mokymuose paskaitas skaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dėstytojai. Doc. dr.Kęstutis Jacikevičius patarė, kaip elgtis, jeigu negalią turinčiam žmogui prireikia nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Anot K.Jacikevičiaus, tokiais atvejais pirmosiomis minutėmis suteikta pagalba būna pati efektyviausia, todėl sveikatos problemų turinčiuosius lankantys asmeniniai asistentai turi gerai išmanyti, kaip tai padaryti. Mokymų dalyviai prisiminė ne vieną atvejį, kai nežinojo, kaip padėti astma sergančiam žmogui, kai jam sutrinka kvėpavimas, pritrūksta oro. Pasak Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkės Julės Senavaitienės, buvo labai naudinga pagilinti žinias, kokią pagalbą iki atvykstant medikams būtina suteikti lankomam žmogui pamačius, kad pradeda mėlti jo lūpos ar prasideda traukuliai.
Senyvo amžiaus, judėjimo bei kitų problemų turintys žmonės su negalia neretai praranda pusiausvyrą, nukrenta, susižeidžia. Pasak Vievio savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkės Marijonos Pacevičienės, dažnai pasitaiko, kad į tokius sužalojimus jie numoja ranka, nesikreipia į medikus, o neprižiūrimos žaizdos kelia nemenką pavojų sveikatai. Moteris neabejojo, kad mokymuose išgirstos žinios padės objektyviai įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar būtina apie susižalojimą pranešti medikams. O kaip patarti, pamokyti savo lankomus žmones su negalia išvengti kritimų, patarė doc.dr.Giedrė Kavaliauskienė.
Įgytas žinias perteiks ir kitiems
Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkei Onai Žibelienei nei žinių, nei patirties, atrodo, netrūksta. Moteris turi du aukštojo mokslo diplomus, 25-erių metų pedagoginio darbo stažą, du dešimtmečius vadovauja negalią turintiems žmonėms. Tačiau prisipažįsta niekada nepraleidžianti progos atnaujinti žinias, išmokti ko nors nauja. Bene prieš šešerius metus Klaipėdos universitete ji įgijo socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Šiuos LND surengtus mokymus O.Žibelienė vertino kaip labai naudingus, davusius kasdieniam darbui daug naudingų žinių ir praktinių patarimų. O.Žibelienė neslepia, kad aplankius senyvus žmones su negalia dažnai susiduria su įvairiomis bėdomis: depresinėmis būsenomis, atminties sutrikimais, senatvinės demencijos apraiškomis. Paskaitas skaičiusi doc.dr.Jūratė Sučylaitė pateikė daug naudingos informacijos, kaip suprasti žmogų ir jam padėti, apie lėtinėmis, negalią sukeliančiomis ligomis sergančiųjų baimes ir jų valdymą, psichikos traumos poveikį, pateikė nemažai pavyzdžių, kaip padėti spręsti tokias problemas.
O.Žibelienė įsidėmėjo patarimą, kad bendraujant su tokios būsenos žmonėmis reikia pasistengti nukreipti jų dėmesį į kitus, pozityvesnius dalykus, paskatinti išsipasakoti, kalbėti apie tai, kas žmogui malonu, prisiminti jaunystę ir panašiai. „Įsidėmėjau ir dar vieną patarimą – į bendravimą įtraukti žaidybinių elementų, ne drausti žmogui daryti tai, kas jam malonu, o sudaryti sąlygas užsiimti mėgstama veikla. Užimtumas – vaistas nuo daugelio ligų. Jeigu močiutė visą gyvenimą augino daržoves, gėles, tegul ir toliau tai daro. Nesvarbu, kad vieną dieną ji jas pasodins, o kitą išraus, bet bus užsiėmusi, rūpinsis, kaip vėl atnaujinti lysveles...“
Įvairiuose mokymuose įgytas žinias O.Žibelienė pritaiko ne tik dirbdama pati ‒ ji stengiasi supažindinti su tuo ir kitus. Neįgaliųjų vadovė neabejoja, kad draugijoje rengiamos sveikatingumo, psichologijos paskaitos bus papildytos ir doc.dr.Giedrės Kavaliauskienės paskaitose išgirstais patarimais apie streso valdymą, kasdienio apsitarnavimo problemas ir jų sprendimo būdus, pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių savarankiškumo palaikymo principus.
O.Žibelienė pasirūpino šių paskaitų medžiaga, įsirašė jas į atmintuką, todėl prireikus visada galės dar kartą viską peržvelgti ar keblioje situacijoje pasinaudoti konkrečiu patarimu.
Mokymų organizavimu rūpinosi LND atstovė Saulė Vėjelienė. Ji tikisi, kad asmeninio asistento mokymai praplėtė su negalią turinčiais žmonėmis dirbančių organizacijų atstovų akiratį, suteikė naujų ir pagilino jau turėtas žinias. O mokymų dalyviams įteikti pažymėjimai, patvirtinantys, kad jie dalyvavo 32 valandų neįgalaus asmens asistento ruošimo kursuose, gal net suteiks papildomo svorio vertinant organizacijų rengiamus socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus.
