Pavadinimai keitėsi ‒ veikla išliko
Prieš keturiasdešimt metų, 1975-ųjų rudenį, Vilniuje, Ateities gatvėje, tuomet visu kraštovaizdžiu labiau primenančioje kaimą nei miestą, duris atvėrė aklųjų mokykla. Tiems laikams tai buvo labai moderni mokykla, skirta 300 moksleivių, turinti atskirus klasių, bendrabučių korpusus, didelę aktų ir sporto salę, biblioteką, dirbtuves. Po dvejų metų mokyklai buvo suteiktas vieno iš jos kūrėjų, rašytojo Antano Jonyno vardas. 1994 metų pradžioje mokykla tapo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru (LASUC). LASUC dar tik pradėjo trečiąjį veiklos dešimtmetį. Mokyklos pavadinimai, struktūra keitėsi, matyt, keisis ir ateityje, tačiau paskirtis ‒ ugdyti regėjimo negalią turinčius vaikus ‒ liko nepasikeitusi. Todėl visiškai teisinga ir logiška jos veiklos pradžia laikyti 1975 metų rudenį, o pačią mokyklą vadinti dabartiniu oficialiu jos vardu.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras ‒ ne paprasta gimnazija. Jame veikia specialiojo ugdymo skyrius, kuriame ugdomi ikimokyklinio amžiaus ir kompleksinę negalią turintys vaikai, o darbuotojai integruotai besimokantiems mokiniams ir jų mokytojams teikia švietimo pagalbą, veikia mokymuisi reikalingą literatūrą kaupianti biblioteka, leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Jau ketvirtį amžiaus LASUC vadovauja ketvirtoji nuo jo veiklos pradžios direktorė Angelė Daujotienė. Apie centro veiklą ji pasakoja: „Bendradarbiaujame su visos Lietuvos pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, jas konsultuojame, vertiname vaiko specialiuosius poreikius ir teikiame rekomendacijas. Dvi centro tiflopedagogės Vilniaus ir Alytaus apskrityse nuolat konsultuoja integruotai besimokančius mokinius. Šiuo metu jų turime 18. Epizodiškai, atsiradus poreikiui, konsultuojame mokinius ir mokytojus visoje Lietuvoje. Beveik visi mūsų mokiniai tęsia mokslus toliau: universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose.“
Lietuvoje buvo ir yra gerai žinomas LASUC dramos būrelis „Akiniai“, pastatęs tokius spektaklius kaip M. Diuro „Hirosima, mano meile“, R.Bacho „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“ ir daugelį kitų. Net visiškai nematantys centro auklėtiniai sėkmingai piešia, kuria dailius rankdarbius, dalyvauja įvairiose parodose ir rengia jas patys.
Centro auklėtiniai ‒ sėkmingos asmenybės
Per keturiasdešimt metų LASUC išleido 40 abiturientų laidų ‒ brandos atestatus gavo beveik 400 jaunuolių. Daugelis jų sėkmingai dirba ir realizuoja savo sugebėjimus įvairiose veiklos srityse. Apie visus juos papasakoti neįmanoma, bet galima paminėti keletą ryškesnių asmenybių.
Ona Matusevičiūtė ir Jūratė Vizbaraitė yra profesionalios dainininkės. Jūratė yra „Liepaičių“ muzikos mokyklos vokalo specialybės mokytoja, Ona sėkmingai vadovauja vokaliniams ansambliams. Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja buvusi centro auklėtinė, perspektyvi pianistė Dainora Laukžemytė, dainininko kelią pasirinko ir kitas centro auklėtinis Gražvydas Sidiniauskas.
Tarp LASUC auklėtinių yra ir teisininkų, žurnalistų, poetų, masažuotojų, verslininkų, talentingų sportininkų. Šiame centre mokėsi trejų parolimpinių žaidynių dalyvis maratono bėgikas Linas Balsys, šiais metais IPC (Tarptautinis olimpinis komitetas – angl.) Pasaulio plaukimo čempionate Glazge (Škotija) savo rungtyje patekusi į stipriausių pasaulio plaukikių aštuntuką Gluosnė Norkutė, taip pat visa parolimpinė Lietuvos vyrų golbolo komanda, parolimpinių žaidynių Pekine vicečempionė, jau iškovojusi teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse 2016-aisiais. Didžioji dalis aklųjų choro „Feniksas“ dalyvių taip pat yra centro auklėtiniai. Nors „Chorų karai“, kuriems „Feniksas“ buvo suburtas, seniai baigėsi, choras sėkmingai koncertuoja ir toliau.
1992 metais LASUC įkurtas pirmasis ir vienintelis respublikoje aklųjų ir silpnaregių kompiuterinės technikos skyrius. Šiame skyriuje pirmuosius žingsnius į kompiuterių ir informacinių technologijų pasaulį žengė daugelis neregių ir silpnaregių, be kompiuterių jau neįsivaizduojančių savo mokymosi, darbo, laisvalaikio. Tarp jų yra ir Egidijus Biknevičius, vadovaujantis informacinių technologijų įmonei, 2008 metais pelnęs geriausio jaunojo verslininko apdovanojimą.
LASUC gimnazijos trečios klasės moksleivė neregė Brigita Narmontaitė yra ne tik gera muzikantė, plaukikė, bet ir Nacionalinio diktanto finalininkė bei prizininkė. Brigita ne kartą yra gavusi padėkas iš pačios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų. Šiemet rašydama Nacionalinį diktantą moksleivių grupėje ji užėmė trečiąją vietą.
Šiais metais LASUC baigusi visiškai nematanti Ugnė Žilytė Vilniaus universitete studijuoja vokiečių kalbą. Spalio 8 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, atidaryta jos rankdarbių paroda.
Buvusių ir esamų gabių, talentingų, smalsių, atvirų pasauliui ir jo naujovėms LASUC mokinių sąrašą galima būtų tęsti labai ilgai. Tokių, kurie nesidomėjo niekuo, plaukė pasroviui, skaičiuodami metus ir mėnesius iki paskutinio skambučio ar paskutinio egzamino, buvo nedaug.
