Menas – vaistas kovojant su negalia

VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras“ (IKSC) ‒ tai Vilniuje veikianti viešoji įmonė, nuo 2015 m. pradžios vykdanti socialinės reabilitacijos paslaugų žmonėms su negalia teikimo projektą, finansuojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų. Projekto veiklomis siekiama plėsti tarnybų, teikiančių paslaugas sutrikusio intelekto asmenims bei jų šeimos nariams, tinklą, skatinti jų bendradarbiavimą ir plėtrą, užmegzti ir palaikyti ryšius su užsienio šalių neįgaliųjų organizacijomis ir perimti jų patirtį.

Per muzikos terapiją naudojamos pačios įvairiausios priemonės.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Per muzikos terapiją naudojamos pačios įvairiausios priemonės.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Kreidelės – viena mėgstamiausių Saulės piešimo priemonių.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Kreidelės – viena mėgstamiausių Saulės piešimo priemonių.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
IKSC darbuotojai džiaugiasi iš gerų žmonių sulaukę dovanos – pianino.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
IKSC darbuotojai džiaugiasi iš gerų žmonių sulaukę dovanos – pianino.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Vaikai kuria ir kartu.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Vaikai kuria ir kartu.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Ant sienos kabo nuotraukos, apdovanojimo raštai ir įvairūs pažymėjimai.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Ant sienos kabo nuotraukos, apdovanojimo raštai ir įvairūs pažymėjimai.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Terapijos vyksta nedidelėse, bet jaukiose patalpose.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Terapijos vyksta nedidelėse, bet jaukiose patalpose.<br>Agnės Ilgarūbytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Agnė Ilgarūbytė

Oct 23, 2015, 5:02 PM, atnaujinta Apr 9, 2018, 2:08 PM

IKSC taip pat vykdo teisinės informacijos, aktualios negalią turintiems žmonėms, sklaidą, ugdo jų meninius gebėjimus, skatina aktyvų socialinį gyvenimą, teikia psichologines konsultacijas, organizuoja seminarus.

Rasti bendrą kalbą

IKSC užimtumo specialistė Nesta Budrionienė, vedanti šokio judesio lavinimo užsiėmimus, teigia, kad darbas su proto negalią turinčiais vaikais gali būti toks pat sklandus, kaip ir su sveikaisiais ‒ tereikia rasti abiem pusėms tinkantį bendravimo būdą: „Naudoju vaizdines asociacijas, aiškiai nupasakoju, kaip judesys turėtų atrodyti. Sakykime, jei noriu, kad vaikas patemptų kojos pirštus, prašau įsivaizduoti, kad kojos pirštukais reikia paliesti balutę, bet taip, kad kulniukas liktų sausas.“

Šiuo metu moteris dirba su trylika vaikų. Grupelių dydis įvairus: mažiausioje – du, didžiausioje – penki vaikai. Vaikų skaičius dažniausiai priklauso nuo jų užimtumo: vieni piešia, kiti eina dainuoti, treti – pas logopedą, o likusieji ateina šokti. Vienas užsiėmimas trunka apie 45 minutes. Tai ‒ optimaliausia trukmė, nes užtrukus ilgiau vaikai pajunta nuovargį, ima blaškytis, dingsta jų susidomėjimas. Labai svarbu atsižvelgti ir į jų nuotaikas. Jei kuris nors ateina suirzęs, tampa akivaizdu, kad dirbti įprastu būdu nepavyks. Tuomet tenka galvoti, kaip užsiėmimą palengvinti, padaryti žaismingesnį ir labiau įtraukiantį.

Vaikų psichinė savijauta labiausiai priklauso nuo to, kaip jie priima pas juos atėjusį žmogų arba kaip labai jiems patinka veikla. Net su turinčiais sunkesnį autizmo spektro sutrikimą ir sunkiau prisitaikančiais prie naujos aplinkos ir naujų žmonių vaikais galima užmegzti glaudų ryšį.

Džiugina pasiekti rezultatai

Anot N.Budrionienės, šokio judesio lavinimo užsiėmimai pirmiausia naudingi negalią turinčių vaikų emocinei raiškai: „Visas užduotis pateikiu jiems kaip žaidimą. Vaikams linksma, jie bendrauja ir mokosi. Vieni vaikai įpranta greičiau, kiti lėčiau, bet rezultatų pasiekia visi: tiesėja nugaros, gerėja laikysena ir kvėpavimas, stiprėja raumenų tonusas, gerėja bendravimo įgūdžiai. Šokdami mokomės ne tik paties judesio ‒ ugdome ir atsakomybės jausmą: vienas vaikas atneša kilimėlius, kitas atrakina salės duris, trečias po užsiėmimo patikrina, ar uždaryti visi langai, ar surinkti visi daiktai.“

Užimtumo specialistė neslepia apmaudo, kad užsiėmimams vasarą trukdo tai, kad neteikiamos transporto paslaugos. „Anksčiau tam nebuvo poreikio, bet viskas keičiasi, tad keistis turėtų ir sistema. IKSC savo veiklas vykdo ir per atostogas, tačiau transporto paslaugos šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus, teikiamos tik mokslo metų laikotarpiu. Pastariesiems tokia pertrauka – lyg peilis po kaklu. Užsiėmimai turi vykti nuolat ir sistemingai, kitaip pasiekti rezultatai tiesiog išnyksta.“

Galimybė rinktis

Dailės terapijos užsiėmimus IKSC vedanti Dalia Šverebienė su proto negalią turinčiais vaikais dirba jau apie dvylika metų. „Dailės užsiėmimai vyksta grupelėse, daugiausia – iki šešių mokinių. Terapijos metu naudojame ovalų stalą, tad kiekvienas gali pasirinkti, kur ir kaip nori sėdėti. Aš įsikuriu tarp jų ir piešiu kartu ‒ vaikams tai patinka. Mokinių nuotaikas ypač lengva nuspėti pagal tai, kaip renkasi piešimo priemones. Būna, kad vaikas išsitraukia patį tamsiausią lapą, tuomet bandau jam parodyti, jog net ir juodai spalvai galima suteikti džiaugsmo ir ją atgaivinti: kitomis spalvomis, formomis, kita nuotaika“, – pasakoja moteris.

Kiekvienas užsiėmimas pradedamas nuo pokalbio apie tai, kaip vaikai jaučiasi, ko tuo metu norėtų, aptariami netgi tos dienos orai. Po tokios įžangos, įvertinus bendrą atmosferą, pasiūloma užsiėmimo tema. Dailės terapijos metu tiek popieriaus, tiek piešimo priemonių pasirinkimas turi būti labai platus. Svarbu suteikti galimybę rinktis: vienas vaikas nori pieštukų, kitas – dažų, o trečiam galbūt prireiks kreidelių.

D.Šverebienės teigimu, piešiant lavinama smulkioji motorika, be to, lankydami dailės terapijos užsiėmimus, vaikai tampa daug atviresni, mokosi bendrauti. Žvelgiant į darbus, nesunku pastebėti, kaip kinta piešiniai, vadinasi, auga ir patys žmonės.

Laimingi vaikai – laimingi tėvai

Dešimtmetės Urtės mamai Laurai kalbėti apie ryškius pokyčius vaiko elgesyje dar sunku – tam reikia laiko. Tačiau ją džiugina dukros noras tęsti pradėtą veiklą. „Vieną pokytį tikrai galiu išskirti – išgirdusi mane ką nors niūniuojant, ji bando prisijungti ir dainuoti kartu. Tai mums – labai didelis pasiekimas“, – šypsosi Urtės mama.

Bendravimas su klasės draugais, mokytojomis ir auklytėmis – Urtės kasdienybė, todėl mergaitė trokšta turėti draugų ir tarp sveikųjų. Įėjusi į patalpą, kurioje vyksta terapijos seansai, ir pamačiusi mėgstamą muzikos mokytoją bei pažįstamą aplinką, Urtė atsigauna tiesiog akyse. Muzikos mokytoja mergaitei tapo drauge, į kurią ši nori lygiuotis. Svarbu ir tai, kad per užsiėmimus ugdomi ne tik muzikiniai, bet ir socialiniai įgūdžiai, o tėvai tuo tarpu gauna laisvą valandėlę pasivaikščioti po miestą. „Užklasinių veiklų, skirtų negalią turintiems vaikams, tiesiog nėra, tad šios muzikos pamokos mums – neįkainojamos vertės“, – sako Laura.

Jai pritaria ir Dauno sindromą turinčios Deimantės mama Alytė: „Dažniausiai niekas nenori priimti vaikų su negalia, todėl užklasinių veiklų paieškos tampa sunkiai įgyvendinama misija. Anksčiau dukra lankė dailės terapiją, bet projektas pratęstas nebuvo. Dailė lavino jos piešimo įgūdžius, dabar, muzikos užsiėmimuose, gerėja kalba.“

Labiausiai, anot mamos, keičiasi dukters emocinė raiška ir kalba: „Išsiplėtė jos žodynas, o darželyje ėmė daugiau bendrauti su kitais vaikais, įsitraukti į bendras veiklas, domėtis aplinka. Grįžusi į namus po muzikos terapijos Deimantė bando atkartoti tai, ką veikė per pamoką: dainuoja, prašo įjungti radiją, šoka. Nors šie žingsneliai ir nedideli, bet mums – be galo svarbūs. Iki šiol esame dirbę ir su logopedais, ir su specialiaisiais pedagogais, tačiau tik pasitelkus muziką progresas tapo toks ryškus. Žinoma, galbūt mūsų žingsneliai nėra tokie dideli kaip sveikų vaikų, tačiau svarbiausia, kad jie yra. Dėl to labai tikimės, kad šis projektas bus vykdomas ir toliau“, – viliasi moteris.

Tą patį mano ir IKSC direktorė Jurgita Solodskienė. Moters teigimu, projekto organizatoriai kartu su visa komanda tiki, kad sėkmingai prasidėjęs projektas bus tęsiamas, o siūlomų veiklų tik daugės, tad negalią turinčiųjų bei jų šeimų narių gyvenimas taps šiek tiek šviesesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.