Skirtingų augintinių draugystė Papūga ara - Donato namuose dar naujokė, bet greitai prisitaikė naujoje aplinkoje. Jau spėjo susipažinti su iguana ir vėžliukais. „Papūga vėžlius pakibina snapu. Manau, greitai susidraugaus su iguanos patinu. Kai parsivežėme arą, tai iguana dvi dienas vaikščiojo pasipūtusi“, - papasakojo vaikinas. Didžiulis plunksnuotis daugiausia laiko praleidžia bendraudamas su žmonėmis, žaisdamas, tyrinėdamas naujus namus. Nuo mažens daug laiko su gyvūnais praleidžiantis Donatas žino kiekvieno augintinio charakterį. Papūga drąsi, jauki ir miela, bus gera draugė, nes iš karto gerai pasijuto naujuose namuose. Iguana - atsiskyrėlė, jai gera būti vienai, draugų nelabai reikia. Tik jeigu kas nors triukšmauja, tai tuoj nubėga ir žiūri, iš kur sklinda triukšmas, stebi nepatenkintu žvilgsniu. Vėžliukai dažniausiai vaikšto kartu, nuolat apsiuostinėja vienas kitą, kartu valgo. Papūga į juos žvelgia iš aukštai nuo narvo, apžiūri, bet jiems netrukdo. „Mano visi augintiniai draugiški“, - patikina Donatas.
Namiškiai bandė atkalbėti Egzotiniams gyvūnams taupantis ir pinigų jiems negailintis Donatas teigė, kad namiškiai labiausiai bijojo iguanos. „Mama bandė atkalbėti, bet aš nepasidaviau. Dabar mama su Kajumi ir pasikalba, ir išmaudo, ir pamaitina, kai manęs nėra. Pasirodo, roplys už meilę moka atsilyginti. Kajus ateina pas šeimininkę ant kelių, prisiglaudžia prašydamas paglostyti jam galvą“, - atskleidė vaikinas.
Tėtis lyg ir prieš tokią gyvūniją daugiabučio bute. „Manau, jis tik sako, kad jam nepatinka, bet iš tikrųjų džaugiasi mano augintiniais. Dabar tėtis bendrauja tik su papūga, ji dažnai mėgsta ateiti ant peties net nekviesta. 22 metų sesei Ivetai nepatinka ropliai, bet elgiasi su jais gerai ir man padeda juos prižiūrėti“, - teigė Donatas. Nori turėti daugiau gyvūnų Visi Donato gyvūnai gyvena viename kambaryje. Jeigu pasitaiko, kad visa šeima turi išvažiuoti iš namų, tada augintinius išskirsto po kambarius. Iguaną neša į kambarį, kur nėra gėlių. Papūgą uždaro į narvą. Vėžliukai būna savo vežlianamyje. Egzotinių gyvūnų augintojas atskleidė savo paslaptį. Donato svajonė - išsinuomoti patalpas arba nusipirkti ir ten įrengti gyvūnų namus, kuriuose gyventų visų rūšių vėžliukai, pitonai, smaugliai, chameleonai, agamos, tajų vandens drakonas ir daug daug kitų. „Noriu surinkti visus įdomius gyvūnus į vieną vietą“, - paaiškino vaikinas. Vietoj mašinos - brangi papūga O kaip buitis, juk dabar jaunimui rūpi iš pirmos algos automobilį nusipirkti, o ne brangią papūgą įsigyti. Juk už tuos pinigus, kuriuos paskyrei arai, galėjai turėti mašiną? „Automobilio kol kas neturiu ir jis manęs netraukia, mieliau renkuosi naują išsvajotą egzotinį gyvūną. Ara gal ir kainuoja kaip mašina, bet jokia mašina man jos pakeisti negali. Gyvūnai man yra svarbūs, aš mielai jais rūpinuosi ir džiaugiuosi, su jais man smagu“, - paprastai paaiškino roplių ir papūgos jaunasis savininkas. Ilgiausiai taupė arai Donatas papasakojo pradėjęs dirbti sulaukęs 18 metų. Dirbdavo vasaromis, kol mokėsi. Pirmasis vėžliukas pirktas už pinigus, kurios uždirbo per vasarą. Bet ir kitiems gyvūnams įsigyti užsidirbo pats.
„Sunkiausia taupyti buvo papūgai arai. Skaičiavau mėnesius, kiek reikia dirbti, kad ją galėčiau įsigyti“, - neslėpė vaikinas. Donatas atviravo, kad daug kas sako: „Užsikrauni per daug vargo“. „Tie žmonės tikriausiai niekada nesupras, kad man tai ne vargas, o priešingai - vienas malonumas“, - tikino jis. Draugai laiko keistuoliu Pasak vaikino, artimieji ir draugai kartais vadina jį keistuoliu, Eisu Ventura (tai naminių gyvūnėlių detektyvas iš kino filmo - red.).
Pasirodo, papiliškis nesenai gavo ir naują pravardę Styvas Irvinas (tai garsus „Krokodilų gaudytojas“, visame pasaulyje pripažinimą pelnęs Australijos gamtininkas - red.), nes parodė, kaip reikia gaudyti žalčius ir žalčiukus. Donato teigimu, visiems buvo baisu ir netikėta, kad jis taip gali. Žalčių gaudytojas augindamas roplius išmoko ir juos gydyti. „Kai gyvūnai prastai jaučiasi ar rimtai sunegaluoja, visada stengiuosi gydyti pats. Jei nesiseka, tik tuomet pagalbos kreipiuosi į veterinarus. Mano mažasis Kajus buvo susirgęs kaulų rachitu, dėl to buvau labai išsigandęs, bet pasidomėjau internete, klausinėjau bendraminčių draugų ir pagydžiau pats. Šiuo metu mano gyvūnai yra sveiki ir laimingi“, - tvirtino Donatas. Namai - minizoologijos sodas Pats pirmasis Donato augintinis buvo žiurkėnas. Kai Donatas buvau mažas, labai sirgdavo, todėl tekdavo dažnai gulėti ligoninėse. Kad ten pasiliktų vienas, vaikas visada su tėvais sudarydavo sutartį - kai pasveiks ir išeis namo, jam bus leista nusipirkti gyvūną. Taip namai pamažu virto minizoologijos sodu. „Dar būdamas mažas, norėjau auginti vėžlį, bet tuo metu tai buvo beveik neįmanoma misija. Pamenu, kai su mama ieškojome vėžlio po visus Šiaulius ir galų gale nusipirkome tik vandens vėžliuką. Man tuomet buvo dešimt metų“, - prisiminė vaikinas. Papūga loja kaip šuo Dabar Donatas turi naują užsiėmimą - stengiasi kuo daugiau naujų žodžių išmokyti naujokę arą. Jis visų pirma nusprendė išmokyti pasakyti kitų gyvūnų vardus, taip pat jo paties ir sesės. Sesuo Iveta pasigyrė papūgą išmokiusi loti kaip šuo: „au-au-au“. Linksmo būdo papūga moka prajuokinti namiškius. Anot Donato, visiems be galo juokinga, kai ara iš vėžliukų atiminėja salotas. „Gaila, kad vėžliukai nėra vienos rūšies, tad palikuonių nebus. Stepių vėžlius labai sunku išveisti, nelaisvėje reikia specialaus inkubatoriaus ir nuolatinės priežiūros kiaušiniams“, - sakė egzotikos mėgėjas, kuriam jo augintinių priežiūra atima po valandą ryte ir vakare.
