„Tai pirmas toks tyrimas, kuomet buvo tiriamas įprastinėmis gyvenimo sąlygomis auginančių šunis žmonių kraujo spaudimas. Gauti rezultatai patvirtina ir papildo turimas žinias apie gydomąjį gyvūnų poveikį žmogui bei teigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai“, – sako Merilendo universiteto profesorė Erika Friedmann.
Skirtingai nei ankstesnių tyrimų metu, tyrimo dalyvių kraujo spaudimas tris mėnesius kasdien buvo matuojamas kas 20 minučių nedideliu, nepatogumų nesukeliančiu, prietaisu, kurį dalyviai nešiojo kasdien. Tokiu būdu atliktas tyrimas, kurio apibendrinimui buvo naudojami trijų dienų rezultatai, leido mokslininkams įvardinti, ir kokie papildomi veiksniai turi įtakos kraujo spaudimui. Tarp jų minimi fizinis aktyvumas ir nuotaika.
Rezultatai parodė, kad šuns buvimas turi įtakos mažesniam sistoliniam (didžiausias spaudimas širdies susitraukimo metu) ir diastoliniam (žemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja) kraujospūdžiui. Mokslininkai taip pat įvertino kačių poveikį jas auginančių žmonių kraujo spaudimui. Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonių, namuose laikančių kates, diastolinis kraujospūdis yra mažesnis, tačiau sistolinis – didesnis.
Tyrimą užsakė „Waltham“ gyvūnų mitybos centras.
