Oficialiais duomenimis, vien antrajame pagal dydį šalies mieste Tel Avive beglobių kačių yra apie 40 tūkstančių. Izraelio Žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijos atstovė Gadi Vitner mano, jog Tel Avive jų gali būti gerokai daugiau. Izraelyje nėra žiemos, o geraširdžiai žmonės bei gyvūnų globos organizacijos nuolat maitina beglobes kates, tad iš pirmo žvilgsnio jų gyvenimas gatvėje neatrodo toks sunkus. Vis dėlto Gadi paneigia šį įspūdį: „Dauguma gatvės kačių žūsta nesulaukusios senyvo amžiaus. Tai lemia maisto ir vandens stoka, ligos, transporto priemonių eismas, kovos dėl teritorijos ar patelių, žiaurus žmonių elgesys. Kai kurios problemos yra sezoninės. Pavyzdžiui, vasarą, kai termometro stulpelis šokteli iki keturiasdešimties laipsnių, daug kačių gaišta nuo dehidratacijos. Taigi, gatvės katės vidutiniškai išgyvena ne keliolika, o vos keletą metų.“
Pilkieji gyvūnų globos kardinolai
Izraelio Žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija pradėjo veikti 1927-aisiais – maždaug tuo metu, kai į šalį tikslingai buvo atgabentos katės. Vis dėlto pirmieji prieglaudos globotiniai buvo ne katės ar šunys, o ligoti, apleisti ar šeimininkų skriausti arkliai, asilai ir net kupranugariai.
Šiandien draugijos prieglauda gali suteikti prieglobstį 200 šunų, 50 kačių ir 12 arklių. Kas mėnesį nuo 60 iki 80 gyvūnų randa naujus šeimininkus. Greta gyvūnų globos, draugija taip pat teikia nebrangias veterinarijos ir laikinos gyvūnų globos paslaugas. Tai yra vienintelis vidinis organizacijos pajamų šaltinis – dauguma draugijos išlaidų yra padengiamos iš suaukotų lėšų. Labai svarbus yra ir savanorių darbas. „Šiuo metu organizacijoje nuolat savanoriauja apie 20 žmonių“, – pasakoja viena iš katėmis besirūpinančių savanorių Ronit Lushkanksy. – Kai kurie savanoriai atvyksta nereguliariai arba tik vieną kartą, tačiau ir jų indėlis yra svarbus. Prieglaudoje pažintiniais tikslais taip pat lankosi įvairios organizuotos grupės.“
Sterilizacija – geriau vėliau, negu niekada
Beglobių gyvūnų problema yra palengva pripažįstama valstybiniu lygiu. Tai rodo 2013-ųjų pabaigoje Izraelio Vyriausybės priimtas sprendimas skirti 4,5 milijono šekelių (apie 3,3 milijono litų) sumą pirmajai šalyje visuotinei gatvės kačių sterilizacijos programai. Įgyvendinant šią programą iki 2014 metų tikimasi sterilizuoti apie 45 tūkst. kačių. Nors gyvūnų globos organizacijos teigia, kad programai skirtos lėšos yra nepakankamos, tai bus didžiausio masto iki šiol įgyvendinta sterilizacijos kampanija. Programos įgyvendinimas įvairiose savivaldybėse skiriasi. Pasak Gadi Vitner, bet kuris Tel Avivo gyventojas gali užpildyti specialią formą, prašydamas sterilizuoti tam tikro rajono ar vietovės kates, tačiau jam teks laukti aštuonis mėnesius, kol bus imtasi konkrečių veiksmų. Kai kuriose kitose savivaldybėse prašymai registruojami paskambinus telefonu ir jų įgyvendinimas užtrunka vos savaitę. Taigi, Tel Avivui yra kur tobulėti. Na, o inicijuojant vietines sterilizacijos akcijas svarbus ne vien savivaldybių, bet ir nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų, veterinarų ir privačių asmenų vaidmuo.
Kodėl Izraelyje nėra beglobių šunų?
Ant stogų ir po stogais, ant mašinų ir po mašinomis, ant medžių ir po jais – regis, kur bepasisuksi, ten susidursi su bent viena pora žvitrių katės akių. O beglobių šunų Izraelio gatvėse nepamatysi. Remiantis dar 1934 metais priimtu, vėliau keistu ir pildytu Pasiutligės įstatymu, beglobiai šunys yra netoleruojami ir gali būti bet kada užmigdyti kaip potencialūs pasiutligės užkrato nešėjai. Taigi, jei Izraelio gatvėmis klaidžioja beglobis šuo, greičiausiai jis yra pasimetęs ar pamestas, o ne pasaulį išvydęs ir užaugęs gatvėje.
Mažais žingsneliais į priekį
Kokios yra beglobių gyvūnų problemos sprendimo Izraelyje perspektyvos? Pasak Gadi Vitner, situacija palengva keičiasi į gerąją pusę. „Pastaruoju metu tiek beglobių gyvūnų, tiek žiauraus elgesio su jais atvejų skaičius gerokai sumažėjo. Manome, kad prie to prisidėjo sterilizacijos programos, gyvūnų globos organizacijų vykdoma šviečiamoji veikla, žiniasklaidos bendradarbiavimas gyvūnų teisių srityje. Šiandien žmonės yra sąmoningesni ir jautresni šiais klausimais nei buvo, tarkime, prieš dešimtmetį. Gyvūnų teisės yra palengva įtvirtinamos ir įstatymais. Pavyzdžiui, šiuo metu Izraelio parlamente svarstomas mūsų draugijos pasiūlytas įstatymas, kuris prieglaudas įpareigotų gyvūnus pirmiausia sterilizuoti, o tik tada dovanoti naujiems šeimininkams. Taigi, nors ir mažais žingsneliais, manau, kad judame teisinga kryptimi“, – šypsosi Gadi ir perduoda linkėjimus Lietuvos gyvūnų globos organizacijoms.
Parengė gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Živilė Juonytė
