Kas tas „agility“?
Sunku patikėti, jog užsienio šalyse tarp gyvūnų entuziastų šis, plačiai paplitęs sportas, dar yra mįslė Lietuvos keturkojų augintojams. Tačiau vis dažniau šalia vykstančių šunų parodų galime išvysti ir spalvotuosius kliūčių ruožus. „Agility“ – gana jauna sporto šaka, kilusi iš žirgų sporto. Paprastai kalbant, šeimininko komandomis ir gestais vedamas šuo turį įveikti kliūčių ruožą kuo tiksliau ir per kuo trumpesnį laiką. Šunys šiame sporte skirstomi pagal dydį į „large“(didelis), „medium“ (vidutinis) ir „small“ (mažas) kategorijas. Vikrumo varžybų metų šuo ir vedlys turi įveikti trasas, kurios pagal sudėtingumą taip pat skirstomos į A1 – pradedantiesiems, A2 – pažengusiems ir A3 – profesionalams.
Kilmės dokumentai – ne kliūtis
Galbūt dėl populiariųjų šunų parodų, kuriose dalyvauti gali tik kilmingieji veislių atstovai, visuomenė linkusi manyti, jog protingesni, geresni, gražesni yra veisliniai keturkojai. Šiuo atveju vikrumo sportas - tikras stereotipų laužytojas. Pravartu žinoti, jog vikrumo varžybose dalyvauti gali tiek kilmės dokumentus turintys, tiek jų neturintys šunys t.y. mišrūnai. Todėl šis sportas - puiki proga neveislinių šunelių augintojams parodyti, jog jų keturkojai gali lygiavertiškai varžytis su kilmingaisiais šunimis.
Niekada nevėlu pradėti
Turbūt vienas dažniausių „agility“ žinovams užduodamų klausimų: „ar mano šuo dar galėtų išmokti įveikti šias kliūtis?“ Tiesa ta, jog vienintelė kliūtis šiame sporte – šuns sveikata. Pasak įvairių šaltinių, rimtai pradėti sportuoti rekomenduojama šunims sulaukus 12-15 mėn. Tačiau, nors šuo dar jaunas, švaistyti laiko tikrai neverta. Yra gausybė pratimų, kuriuos galite pradėti mokyti savo keturkojį nuo pat pirmųjų jo dienų namuose. Svarbu paminėti, jog jau visiškai suaugusių keturkojų šeimininkai taip pat neturėtų „nurašyti“ savo augintinių, pradėti mokytis – niekada nevėlu.
Nuo ko pradėti?
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose galime rasti bent po vieną entuziastų ir puikių trenerių kompaniją, kurie mielai priims jus ir jūsų keturkojį į savo „agility“ klubą. Tačiau, ką daryti tiems, kurie neturi galimybių lankyti šių treniruočių? Čia vertėtų prisiminti posakį, „jei labai nori – viskas įmanoma“. Lietuvoje galime rasti ne vieną sportininką, kuris vedamas didelio noro sėkmingai sportuoja su savadarbiu inventoriumi. Tiesa, prieš pradedant savarankiškai treniruotis reikėtų plačiau pasidomėti visu šio sporto pradžiamoksliu bei pasikonsultuoti su specialistu, norint išvengti vėliau sunkiai pataisomų klaidų.
