Leidausi eskalatoriumi žemyn ir akies krašteliu pamačiau aplink gyvūnų narvus liuoksintį mažą juodą piračiuką (jis tuo metu buvo sugipsuota koja). Nusileidusi žemyn, apsisukau ir grįžau su juo pasilabinti. Pasilabinom, ir jau treti metai džiaugiamės vienas kito draugija.
Jo atsiradimo prieglaudoje istorija trumpa ir paprasta: kažkokie žmonės rado gatvėje sužeistą (atviras kojytės lūžis) apie 3 mėn. amžiaus šuniuką. Kadangi operacijai reikėjo nemažai pinigų, šuniuką atidavė „SOS gyvūnams“.
Iš suaukotų pinigų buvo atlikta operacija, įdėta metalinė plokštelė.
Mažylis buvo labai judrus, smalsus, su viskuo norėjo susipažinti, bet porą pirmų mėnesių naujuose namuose teko pasikankinti su gipsu. Kadangi dėl sugipsuotos kojytės lakstyti nebuvo leidžiama, daug laiko jis tiesiog praleisdavo ant mano rankų, ir dėl to mūsų ryšys dar labiau sustiprėjo.
Namuose augo dar vienas šuo – estų skalikas. Nuo pirmų dienų jie labai susidraugavo. Vienas iš kito mokėsi ir augo kartu.
Dabar Čiobrelio koja jau visiškai sugijusi ir nebetrukdo jam džiaugtis aplinka bei viskuo, kas jį supa. O ir greičiu, matyt, ne kiekvienas jam prilygti galėtų. Labai mėgsta dūkti lauke, žaisti su pagaliu, turkštis vandenyje, bet visuomet stebi, kad būtum šalia, o vakare nuvargęs prisiglaudžia prie kojų, kad iškart pajustų, jeigu atsistosi eiti ir paliksi jį vieną.
Čiobrelis dabar turi dar vieną draugą – kačiuką, kuris neseniai pas mus apsigyveno. Čiobrelis labai draugiškas, nori su visais žaisti, jam visi draugai.
Nė akimirkos nepasigailėjau savo spontaniško poelgio, nes dabar turiu patį ištikimiausią draugą, kuris nuolat verčia šypsotis.
Daugiau skaitykite projekte nebrisius.lt/"="">nebrisius.lt/"" target="_blank">NeBrisius.lt
