Kaunietis vadybininkas Kęstutis Vaiciukevičius savo augintinę Afrikos pilkąją papūgą šaukia Fredžio vardu. Šis paukštis ne tik daug ir nuolat kalba. Jis neretai pridaro įvairių eibių ir mėgsta daryti tai, ką mato darant šeimininką.
O Lietuvos ponios ir verslininkės Betos Rumšienės papūga Žakas nuolat reikalauja dėmesio, dalyvauja šeimos narių pokalbiuose, o užsisėdėjusius svečius net išprašo lauk.
Laisvai skraido po namus
K.Vaiciukevičiaus 8 metų paukštis narve būna labai mažai. Įprastai jis laisvai skraido po namus.
„Fredis – tikras namų siaubikas, nes nuolat krečia išdaigas. Yra sugadinęs ne vieną baldą, išvartęs augalus ar net snapu sukapojęs mano striukės užtrauktuką. Tačiau viską atperka jo bendravimas ir kalbėjimas. Jis moka pasakyti daugybę žodžių“, – pasakojo vyras.
Grįžusį po darbo į namus K.Vaiciukevičių Fredis kaskart pasitinka ištardamas: „Labas.“ Tačiau jeigu pirmasis pasisveikina šeimininkas, papūga jam niekada neatsako.
Fredis taip pat dažnai sako „noriu valgyti“, „pažiūrėk čia“, „einu miegoti“, „labanakt“.
„Kartais Fredis pasigauna ir kokį ne itin gražų žodį. Tačiau į tokį pasakymą tiesiog nesureaguoju ir paukštis, pakartojęs dar kokį kartą kitą, jį pamiršta“, – sakė K.Vaiciukevičius.
Kartoja signalizacijos garsą
„Sveiki, esu Žakas Rumšas. Duok bučkį“, – taip žaismingai prabylanti B.Rumšienės papūga svečius priverčia iš nuostabos išpūsti akis.
12 metų sparnuotas augintinis kaunietei ir jos bičiuliams ne kartą yra iškrėtęs linksmų išdaigų. Paukščiui smagu mėgdžioti mobiliojo telefono melodijas ar kartoti automobilių signalizacijos garsus ir garsiai kvatotis, kai žmonės juos palaiko tikrais.
Žakas – sumanumu ir gebėjimu atkartoti žmogaus kalbą bei daugybę kitų garsų garsėjančios žako veislės papūgų atstovas.
Pilką paukštį raudona uodega B.Rumšienė gavo dovanų iš savo artimųjų. Nuo pirmos dienos paukštis tapo visos šeimos numylėtiniu.
„Kalbinti paukštį pradėjo sūnus. Pirmiausia Ovidijus išmokė papūgą ištarti jos vardą, vėliau sveikintis ir dėkoti, po kiek laiko – prisistatyti.
Kartą juokais sūnus pasakė, jog jeigu Žakas – mūsų šeimos narys, vadinasi, jis irgi Rumšas.
Paukštis tai iš karto pasigavo ir ėmė šaukti, kad jis – Žakas Rumšas“, – kvatodamasi pasakojo tituluota moteris.
Svečių klausia, kaip gyvena
B.Rumšienė tikino, kad bendrauti itin mėgstanti ir savo žodyną vis papildanti papūga nuolat reikalauja dėmesio, dalyvauja šeimos narių pokalbiuose, ją ir vaikus šaukia vardais. Kai prieš kurį laiką kaunietės namuose lakstė šuo, Žakas jį bandė auklėti šaukdamas: „Ką pridirbai?“ arba „Eik į vietą“.
„Pas mus dažnai užsukančiai mano mamai ar kitiems svečiams Žakas pasako: „Labas“, paklausia: „Kaip gyveni?“, paprašo: „Duok bučiuką“ ir net imituoja bučinio garsą.
Rečiau atvykstantiems svečiams papūga prisistato, o ką ištars po to, niekas negali nuspėti. Vienus ji stebina vardydama šeimos narių vardus, sakydama „Lietuva“ arba skaičiuodama iki dešimties, kitų griežtu tonu vis klausia: „Ko žiūri, ką?“, tretiems įsakmiai siūlo: „Eik namo“, „Eik miegoti“, be perstojo kartoja: „Jau vėlu“ arba tiesiog aploja lyg koks šuo“, – pasakojo B.Rumšienė.
Jeigu galėtų, sparnuotis kone ištisas dienas leistų skraidydamas po namus ir supdamasis ant pakabinamųjų šviestuvų. Tačiau B.Rumšienė baiminasi dažnai išleisti augintinį iš narvo, nes jis jau keliskart yra atsitrenkęs į stiklą.
Be to, Žakas nevengia apskabyti kambarinių augalų, draskyti knygų, snapu kapoti baldų, knibinėti technikos.
