Menininkė taip nori atkreipti dėmesį į daugybę gatvėse vargstančių ir elgetaujančių keturkojų. Taip pat šiuo paminklu ji išreiškia didžiulę pagarbą žmonėms, priglaudusiems ar padėjusiems vargšams gyvūnams išlikti, rašo amoreaquattrozampe.it.
Šis meno kūrinys sukurtas atkreipti įvairias institucijas į didžiulę problemą visuose Ispanijos miestuose. Daugybė palaidų, nesveikuojančių gyvūnų šlaistosi Valensijos gatvėmis alkani, pikti ir nuliūdę. Taip menininkė stengiasi perduoti žinutę ir paskatinti šią problemą kuo greičiau spręsti.
Šuns ir katės paminklas tarsi pasakoja jų kasdienį gyvenimą atsidūrus gatvėje. Išvarginti nuolatinio bado bei troškulio, keturkojai nuo karščio slepiasi ir ieško užuovėjos apleistuose pastatuose. Dauguma gyvūnų kažkada turėję jaukią pastogę, savo šeimininkus bei pilną dubenį maisto, atsiduria gatvėje ir bando prisitaikyti. Stengiasi išgyventi…
Šio kūrinio autorė supranta, kad tai problemos neišspręs, tačiau galbūt tie žmonės, kurie palieka savo augintinius, pajaus gėdą, susimąstys…Šis darbas yra simbolinis ir ,deja, šunų bei kačių problemų neišspręs. Tai būdas prisiminti ir padėkoti žmonėms, padedantiems jiems.
„Kai mieste liks mažiau nuskriaustų gyvūnų, Valensija bus puikus miestas ir mūsų visuomenė jausis geriau“ – pridūrė Elena Negueroles.
Paminklas pastatytas vienoje iš judriausių, dažniausiai turistų lankomų, gatvių. Praeiviai kviečiami sustoti ir pamąstyti…Šių mažų keturkojų gyvybė priklauso tik nuo žmogaus.
Niekuo nekalti gyvūnai, nukentėję nuo sistemos, skatinančios besaikį žmonių vartojimą. Maži šuniukai ar kačiukai, tapę dovanomis vaikams bei draugams, paaugę ir atsibodę tiesiog išmetami į gatvę pasitikti savo tragišką likimą ir užbaigti savo dienas kažkuriame purviname miesto skersgatvyje…
Ši skulptūra Valensijoje – paminklas visiems gyvūnams, kurie neteko šeimininko globos, šilumos ir meilės.
