Knygą išleido ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė vienas žygeivių vilnietis Gintaras Kaltenis.
Jis prieš 8 metus parašė pirmą knygą „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“.
Naujausiame kūrinyje autorius papasakojo ir apie dabartinės Baltarusijos teritorijoje dar XIV a. iškilusią Alšėnų pilį, jos įkūrėjus.
Būtent prie Alšėnų pilies griuvėsių sustoję žygeiviai iš Lietuvos ir sutiko vėliau ištikimu bendražygiu tapusį valkataujantį šunį.
Raitelių pavaišintas mišrūnas gavo Alšio vardą. Šuo nusekė paskui naujuosius draugus iki pat Juodosios jūros, o po metų dalyvavo ir antrajame žygyje į Krokuvą.
Stulbinama ištverme ir ištikimybe stebinęs Alšis padarė neįtikėtiną karjerą. Jo nuotykius sekė tūkstančiai skaitytojų, kasdien skaičiusių reportažus iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos.
Į Lietuvą po pirmojo žygio atkeliavęs keturkojis netgi gavo teisę įsitaisyti premjero kėdėje.
Po kelionių Alšis iškeliavo į žygeivio Antano Narmonto namus. Rusvaplaukis mišrūnas nugaišo prieš trejus metus, o abiejų žygių dalyviui G.Kalteniui kilo idėja įamžinti keturkojo atminimą knyga.
Rašytojas į naujausią kūrinį surinko daug istorinių faktų, tad knyga skirta ne tik mažiesiems skaitytojams. Garsiausi Alšėnų gyventojai – Vytauto Didžiojo žmona Julijona ir Jogailos žmona Sofija.
Pasak autoriaus, šiuo kūriniu siekiama paskatinti domėtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, geografija, kultūra, išskirtinėmis asmenybėmis.
„Alšio istorija yra supinta su tikrais istoriniais faktais ir asmenybėmis, – sakė G.Kaltenis. – Ši knyga mums, raiteliams, primins dar vieną datą: nuo pirmojo žygio iki Juodosios jūros sukanka 10 metų.“
Skaitytojai gali ne tik nagrinėti LDK istorinius žemėlapius, schemas, bet ir pažiūrėti vaizdo filmukų. Į senoviniu raktu pažymėtas knygos vietas pakanka nukreipti išmanųjį telefoną.
Vaizdo įrašuose – ir raitelių koloną lydintis, pievoje peliukus gaudantis, nuo erkių įkandimų gydomas, Gedimino pilyje surengtame priėmime dalyvaujantis ištikimybės simboliu tapęs šuo Alšis.
