Pagal naują Valentino Mazuronio įsakymą, šunų savininkams nustatoma griežtesnė atsakomybė už aplinkos teršimą. Dabar nesurenkantys savo augintinių ekskrementų šunų savininkai turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – sumokėti 500 litų. Taip pat taikoma nuobauda pažeidus Gyvūnų laikymo taisykles. Už šį nusižengimą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 300 litų. „Kai daroma žala aplinkai ir skiriama nuobauda, taikyti minimalios baudos už pažeistas gyvūnų laikymo taisykles negalima. Tokiu atveju skiriama 225 litų nuobauda“, - sakė J. Bacevičius.
Kaip tikino J. Bacevičius, reidai bus rengiami bent porą kartų per mėnesį. „Sieksime drausminti gyventojus. Tikimės, kad miestas bus švaresnis“, - teigė pareigūnas. Per rytinį reidą pareigūnai sutiko keletą šunis vedžiojančių žmonių, kurie patraukė pareigūnų ir žiniasklaidos dėmesį.
Puolė rinkti
Karoliniškių mikrorajone gyvenanti Romualda savo šuns eksrementų rinkti iš pradžių neketino. Tačiau pastebėjusi pareigūnus bei žurnalistų būrį, tučtuojau puolė kišenėse ieškoti maišelio.
„Aš visuomet surenku savo šuns krūveles. Tačiau ne visada randu kur tą krūvelę išmesti“, - sakė Romualda, teigdama, kad Vilniaus mieste trūksta dėžių, į kurias galima mesti ekskrementus.
Kaip sakė moteris, didžiausias stimulas susirinkti šuns krūveles yra ne nuobauda, o noras gyventi švariai.
Savo ruožtu J. Bacevičius teigė, kad žmonės pripratę gyventi per daug patogiai. „Nemanau, kad nueiti 200 metrų iki artimiausio konteinerio yra didžiulis nepatogumas. Jei žmonės iš tiesų nori gyventi švariai, tai suras netoliese esančią šiukšliadėžę ar atliekų konteinerį“, - teigė jis. Esą nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Aplinkos apsaugos ministerija nepristatys specialių ekskrementų dėžučių kiekvienam gyventojui.
Šunų išmatose – mirtini pavojai
Šuns išmatos tampa pavojingomis, kai gyvūno virškinamajame trakte atsiranda parazitų. „Ekskrementų rinkimas būtinas norint apsaugoti save ir aplinkinius nuo mirtinų ligų“, - sakė veterinarijos klinikos „4 pėdutės“ gydytoja Simona Lepko. Užkrėstos išmatos pavojingos tuo, kad ten esantys kirmėlių kiaušinėliai, nareliai, lervos yra vėjo išnešiojami po aplinką. Jie gali nusėsti ant mūsų rankų, maisto, apyvokos daiktų, taip pat patekti kartu su dulkėmis į mūsų virškinimo sistemą. Tad nebūtina namie turėti augintinį, kad užsikrėstumėte kirmėlėmis.
Užsikrėtusio gyvūno išmatose tūnantys parazitai, patekę į dirvožemį, net ir po žiemos, kelia rimtą grėsmę sveikatai. „Kaspinuočių apvalios formos lerva aplinkos veiksniams būna atspari iki dvejų metų“, - portalui lrytas.lt sakė S. Lepko. Kitos pavojingos kirmėlės – askaridės. Dažniausiai jomis užsikrečia vaikai, kurie kontaktuoja su užkrėstais šunimis, lankosi užterštuose parkuose, žaidžia vejose, valgo neplautus vaisius, kiša į burną kiaušinėliais užkrėstus žaislus. Reikėtų žinoti, kad viena askaridė gali padėti iki 240 tūkst. kiaušinėlių per dieną.
Palankiomis sąlygomis kiaušinėlis dirvoje išbūna iki 10 metų, kartais ir ilgiau. Žmogaus organizme askaridės gyvena iki metų.
Kiekvienais metais Vilniaus apskrityje užfiksuojama apie 20 toksokarozės, 100 toksoplazmozės atvejų, nuo 4 iki 10 žmonių užsikrečia kaspinuočiu.
Išgąsdino baudos dydis
Portalo lrytas.lt žurnalistų aptikta vilnietė, nesusirinkusi savo šuns ekskrementų, tikino, kad dažniausiai krūvelių nerenka.
Sužinojusi, kad už tokį elgesį gresia 700 litų bauda, prisistatyti nepanorusi moteris sakė, kad dabar susirinks visuomet. „Labai didelė bauda. Nuo šiol susirinksiu ir kiemo nebeteršiu.“
Vilnietis Arvydas, sužinojęs apie 700 litų baudą, nustebo, tačiau tokiai sumai pritarė. Vos tik paklaustas, ar susirenka šunų ekskrementus, vyras tuojau pat išsitraukė didelį kiekį maišelių ir šypsodamasis patikino, kad niekada nepalieka savo šuns krūvelių.
Anot jo, bauda kiek didoka, ypač tiems, kurių pajamos – tokio pat dydžio. „Juk ne visi žmonės gali susirinkti. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės kartais pamiršta ar pasilenkti neįstengia. Pensinio amžiaus žmonėms galėtų būti taikoma mažesnė nuobauda“, - norą išsakė Arvydas.
Kaip pats Arvydas pastebėjo, aplinkiniuose kiemuose krūveles susirenka mažesnių šunų šeimininkai. Tačiau didelių šunų savininkai rinkti nenori, esą, ekskrementų nenori paimti dėl jų dydžio.
Mokyklos teritorijoje vedžioti draudžiama?
Pareigūnai, pastebėję mokyklos teritorijoje šunis vedžiojančius žmones, pretenzijų jiems neturėjo. Nors mokyklos teritorijoje vedžioti šunų negalima, nuobauda už šuns vedžiojimą nebus taikoma, jei mokyklos teritorija nėra aptverta, o šuns šeimininkas elgiasi atsakingai. „Jei žmogus susirenka atliekas, jis tvarkos nepažeidžia ir laikosi prievolės. Nebus jokių pretenzijų“, - tikino J. Bacevičius.
Nors pagal Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone įsakymą, draudžiama gyvūnus vedžioti mokyklų teritorijose, stadionuose, J. Bacevičius sakė, kad visuomet galioja žmogiškas faktorius: „Tvarkingai besielgiantis šuo ir jo šeimininkas neturėtų būti nubaustas už viešos tvarkos pažeidimą“.
