Paprastai sakant, neprižiūrimo, į gatvę išmesto ar žalą kito žmogaus sveikatai sukėlusio augintinio savininką nuspręsta nuo teisinės ir finansinės atsakomybės ir toliau atleisti, o dėl šių veiksmų sukeltas pasekmes palikti ir toliau spręsti valstybės biudžeto, t.y. visų dirbančių, mokesčius mokančių ir gyvūnų net nelaikančių žmonių, sąskaita.
Galima būtų ir patikėti viešai dėstomais ministrės pataisų tikslais – padėti žmonėms, kuriems augintinio suženklinimas (vidutinė kaina 15 EUR) yra per sunki finansinė našta, jei ne įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas iniciatyvos argumentas. Jis sako, kad privalomo ženklinimo turi nebūti, atsižvelgiant į UAB „Nuaras“ savininkų iniciatyvą. „Nuaras“ yra ta pati įmonė, kurios vienas iš savininkų vos prieš mėnesį buvo nufilmuotas metaline kilpa kariantis sužalotą benamį šunį.
Tai ta pati įmonė, kuri dešimtmečius įvairiose savivaldybėse vykdo benamių gyvūnų gaudymo, priežiūros ir eutanazijos paslaugas, už kurias sumoka ne kas kitas, o visi dirbantys ir pajamas gaunantys Lietuvos piliečiai. Vienos savivaldybės miesto ribose šiai įmonei mokama apie 50 EUR už vieno benamio gyvūno gaudymą, laikymą ir eutanaziją. Kasmet tam skiriama 50 000 EUR.
Įmonės darbuotojų atvykimas gaudyti vieno benamio gyvūno į rajoną mokesčių mokėtojams kainuoja nuo 100 EUR iki 300 EUR. Pabandžius pasidomėti, kaip benamių gyvūnų problema sprendžiama, pavyzdžiui, ministrės rinkimų apygardoje – Kėdainių rajone, matyti, kad čia eilę metų įgyvendindami pasiutligės prevencijos programą benamius gyvūnus gaudo ir eutanaziją taiko kita organizacija – Kėdainių rajono medžiotojų draugija.
Per metus už 550 benamių gyvūnų paėmimą, iš kurių 300 bus taikoma eutanazija, mokesčių mokėtojų sąskaita medžiotojams per metus mokama suma išaugo nuo 12 tūkst. EUR iki 27 tūkst. EUR.
Tikėdami, kad Seimo narius sujaudins, kaip naudojami žmonių sumokami mokesčiai, paskaičiavome, kad kasmet vien tik 10 (iš 60) Lietuvos savivaldybių pasiklydusių ir neatsakingų savininkų neprižiūrimų gyvūnų gaudymui, priežiūrai ar eutanazijai išleidžia virš 360 tūkst. EUR. Kasmet nuo pasiutligei imlių gyvūnų įkandimų nukenčia apie 6000 Lietuvos gyventojų, iš kurių 25 proc. sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus. Kasmet nukentėjusių žmonių skiepijimas nuo pasiutligės Valstybinėms ligonių kasoms (vadinasi, mokesčių mokėtojams) kainuoja virš 120 tūkst. EUR ( pasiutligės gydymo kursas kainuoja apie 38 EUR, jei sužalojimai labai rimti – įkandimai galvos, veido srityje ir pan. naudojamas imunoglobulinas, kurio viena ampulė kainuoja apie 136 EUR. Per du pastaruosius metus skiepų kursas nuo pasiutligės buvo taikomas 7043 asmenims.
Tačiau nei aukščiau išdėstyti faktai, nei mūsų – 17 nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų, kurių vykdomam benamių gyvūnų problemos sprendimui kasmet daugiau nei 20 000 neabejingų Lietuvos gyventojų paaukoja virš 300 tūkst. EUR savo asmeninių lėšų, prašymas ministrės nesujaudino. Gal dėl to, kad būtent „verslas išlaiko valstybę“, todėl jo egzistavimas turi būti skatinamas? Šiuo atveju – darant viską, kad gyvūnų savininkai neženklintų savo augintinių ir gatvėse nuolatos turėtumėme verslui reikalingą nišą, išlaikomą visų žmonių, bet ne paties savininko, sąskaita.
Juk jei, pavyzdžiui, Širvintų rajone savininko neprižiūrėtas lakstantis šuo apkandžios jums veidą, iš valstybės biudžeto šuns pagavimui (kviečiama atitinkama verslo įmonė), skiepams, gydymui bus išleista 800-1000 EUR visų žmonių sumokėtų mokesčių, be galimybės nustatyti šuns savininką. Nes vakar ministrė su tam tikrų Seimo narių pritarimu pasakė, kad skirti 15 EUR augintinio suženklinimui savininkui yra per didelė našta ir tam jie dar nėra pasiruošę.
Gyvūnų prieglaudos ir savivaldybių karantinavimo tarnybos yra perpildytos žmonių neatsakingumo pasekmėmis – benamiais gyvūnais.
Vis didėjančios problemos, kuri vis labiau slegia visų mūsų pečius, mastą skaičiuojame jau ne vienetais, bet tonomis. Vien per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvoje utilizuota apie 45 tonos šunų, kačių ir kitų naminių augintinių.
Neatsakingo požiūrio, gaudymo ir naikinimo verslui uždegta žalia šviesa – tai Kaimo reikalų komiteto verdiktas ne kam nors kitam, o visiems mums – mokesčių mokėtojams Seimo narių rinkėjų pinigais ir rankomis.
Privalomo ženklinimo įvedimą Lietuvoje nuo 2016m. sausio 1d. palaiko Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos: Všį Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija VšĮ „Dogspotas“ VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ VšĮ „Rainiukas“. VšĮ „Beglobis“ VšĮ „Tautmilės globa“ VšĮ „Šiaulių letenėlė“ VšĮ „Lesė“ VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ VšĮ „Penkta koja“ VšĮ „Šlapia nosytė“ VšĮ „Katino svajonė“ VšĮ „Būk mano draugas“ VšĮ „Gyvūnų globos namai 5 pėdutės“ VšĮ „Gyvūnų namai“ VšĮ „SOS gyvūnai“ Lietuvos kinologų draugija
