Dažniausiai manoma, kad šuo kamuoliukais nesidomi kai jam trūksta tam tikrų genų. Tyrimų duomenimis, išties gali būti su genetika susijusių tendencijų. Noras kažką vytis – vienas iš stipriausiai paveldimų bruožų, tad negalite pykti ant augintinio, jeigu šis nesidomi numestu kamuoliuku – bent jau iš dalies galite kaltinti jo protėvius.
Kamuoliuko vijimasis yra tam tikras darbas. Šunys, natūraliai veisti kieno nors atnešimui, dažnai priklauso retriveriams. Jie turėdavo atnešti nušautus paukščius. Dauguma retriverių šuniukų linkę atnešti daiktus nuo mažų dienų. Šis natūralus elgesio modelis gali būti tobulinamas mokymų metu. Tačiau kalbant apie šunų elgesį reikia vengti absoliučių teiginių.Netgi tarp veislių, natūraliai linkusių į gebėjimą ką nors atnešti, gali būti didelių skirtumų. Net toje pačioje vadoje gali gimti šuniukų, kurie žavėsis kamuoliukais ir tokių, kurių ši veikla visiškai nejaudins.
Žinoma, nors genetika labai svarbi, taip pat turime apsvarstyti tokius veiksnius kaip šuns aplinka, mokymo metodai ir kiti išorės veiksniai. Šuns auklėjimo būdas gali lemti jo natūralaus polinkio atnešti išraišką. Pvz., žmogus labai saugo savo daiktus ar bijo, kad jo augintinis ką nors sugadins ar susižalos pats. Šuniukui pačiupus ką nors netinkamo, jis piktai apšaukiamas ir išgąsdinamas. Jis pradeda galvoti, kad ką nors sugriebti snukiu yra blogai, tad natūralus troškimas tyrinėti bei nešioti dalykus bus numalšintas. Jo atstatymas bus ilgas ir pareikalaus pastangų.
Kartais šunys žaislus gaudo ir nešiojasi, tačiau nenori atiduoti. Dažniausiai tai būdinga keturkojams, kuriuos su kokiu nors daiktu nasruose šeimininkai vaikydavosi ir „grobį“ atimdavo. Žinoma, taip auklėtas šuo bus labiau linkęs žaislą paturėti sau, negu juo dalintis. Kai kuriais atvejais jis netgi gali pradėti daiktą saugoti. Tad stenkitės, kad nuo mažų dienų šuo džiaugsmingai atsisakytų žaislų. Tam naudokite „mainus“, o ne persekiojimą, atiminėjimą ar bausmes.
Kai kuriems šunims niekada neteko vytis ir atnešti žaislo dėl jų gyvenimo būdo. Tokiais atvejais negalima sakyti, kad šuo kvailas ar kad nemėgsta kamuoliuko. Tikėtina, kad jis tiesiog nesupranta kas vyksta. Tokį šunį reikia paskatinti. Paprastai iš pradžių treniruojama kamuoliuką paimti, palaikyti ir padėti/atiduoti, o vėliau mokoma atnešti numestą žaislą.
Paskutinis dalykas – jei šuo mėgo vaikytis kamuoliuką, o paskutiniu metu to atsisako, tikėtina, kad jis kenčia nuo kokios nors sveikatos problemos, pvz., jam skauda sąnarius. Tokiu atveju padėti gali tik veterinarijos gydytojas.
Daugiau skaitykite Vetvila.lt
