Dažną šios vasaros dieną termometro stulpelis šokteli gerokai per 30 laipsnių. Toks karštis tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Jeigu ne nuolatinė šeimininkų ir Zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neištvertų.
Kad augintinius apsaugotų nuo alinančio karščio ir odos nudegimų, žmonės imasi įvairių priemonių. Patys gyvūnai lenda į pavėsį ar šaltą vandenį.
Bišonai turškiasi baseine
Po kelionių centro „Megaturas“ vadovės Daivos Breivės namus ir kiemą įprastai linksmai bėgioja keturi Maltos bišonų veislės šunys: Ledi, Lota ir du jos palikuoniai Beilas bei Tobis. Tačiau itin karštomis dienomis keturkojai tampa ramesni ir vis dažniau ieško šešėlių, kur galėtų pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Šunis gelbėja pavėsis. Karštu metu jame gyvūnai praleidžia beveik visą laiką. Bet jiems didžiausia atgaiva – maudynės. Maltos bišonai turi tik jiems skirtą baseiną, kuriame mėgsta turkštis. Vandenį jame keičiu gana dažnai, nes karštomis dienomis jis greitai įšyla“, – pasakojo kaunietė.
Šeimininkės augintiniai ne mažiau mėgsta ir lietaus maudynes. Šią vasarą lyja ne itin dažnai, todėl D.Breivei tenka šunis vėsinti dirbtiniu lengvu lietumi. Jį pavyksta sukurti pasitelkiant laistyti skirtą žarną ir purkštuvą su specialiu antgaliu.
Šunų indeliuose nuolat yra šviežio vandens, kurį kaunietė vėsina ledo kubeliais.
Nuo įdegio saugo kremas
Plaukų stilistas Karolis Murauskas kinų kuoduotųjų veislės kalytę Dolčę karštomis vasaros dienomis taip pat maudo nedideliame vėsiame baseine.
„Šuo labai mėgsta maudynes atviruose telkiniuose, tačiau nuolat būti prie vandens nėra galimybės, todėl namuose įrengiau mažą baseiną, į kurį prileidžiu vandens, kad Dolčė galėtų atsigaivinti“, – pasakojo kaunietis.
Jeigu lauke šviečia saulė, prieš vesdamas į lauką vyras kaskart keturkojį ištepa specialiu nuo saulės spindulių saugančiu kremu.
„Dolčė lyg tikra dama mėgsta saulės vonias. Gyvūno kūnas mažai plaukuotas, todėl kaitri saulė gali sukelti odos nudegimus. Apsauginis kremas puikiai padeda nuo nepageidaujamo įdegio“, – tvirtino K.Murauskas.
Kaunietis nuo perkaitimo saugo ir banguotąsias papūgėles. Jos taip pat turi galimybę maudytis narve pastatytame dubenyje su vėsiu vandeniu. Vyras paukščius keletą kartų per dieną apipurškia šaltu vandeniu. Papūgoms šeimininkas negaili atšaldytų salotų lapų, žolės.
Pavojinga ir karšta danga
Kauniečių Ievos ir Giedriaus Sidaravičių namuose augantį mišrūną katiną Vasią dažną vasaros dieną galima išvysti gulintį vonios kriauklėje.
„Katinas nemėgsta nei būti maudomas, nei maudytis. Tačiau labai nustebome, kai vieną karštą dieną jį radome įsitaisiusį kriauklėje, kur rado vėsos.
Kaitriomis dienomis kriauklėje gyvūnas praleidžia ne vieną valandą. Dažnai joje net užmiega“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentūroje dirbantis G.Sidaravičius.
Kauniečiai pastebėjo, jog kai oro temperatūra šoktelėja per 30 laipsnių karščio, Vasia laka gerokai daugiau nei įprastai. Todėl jie kelis kartus per dieną pasirūpina, kad gyvūno indelyje netrūktų šalto vandens.
Kinologas Vytautas Gustaitis žino, kaip gyvūnams sunku ištverti karščius, todėl vasarą juos saugo nuo perkaitimo. Spiginant vidurdienio saulei vyras stengiasi šunų nevedžioti lauke – dažniausiai pasivaikščiojimus palieka ankstyvam rytui ir vėlyvam vakarui.
„Karštą dieną šunims pavojinga ne tik kaitri saulė, bet ir įkaitusi asfalto danga. Ja eidami gyvūnai gali nusideginti pėdas. Todėl per didelį karštį vengiame vaikščiojimo. Taip elgtis patariu ir kitų keturkojų šeimininkams“, – sakė V.Gustaitis.
Jo auginamiems šunims atsivėsinti labiausiai patinka atviruose vandens telkiniuose. Šunys mielai vieni ar paskui šeimininką šoka į ežerą, upę ar tvenkinį.
Sunku ir Zoologijos sodo gyvūnams
Angelė Grebliauskienė
Lietuvos zoologijos sodo
Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja
„Jeigu ne nuolatinė Zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai per karščius tiesiog neištvertų. Sunkiausiai tokius karščius pakelia arktiniai vilkai, snieginiai leopardai ir Amūro tigrai. Nors nuo karščio jie slepiasi vėsiuose mūriniuose pastatuose, storas kailis vasarą gyvūnams tampa tikru iššūkiu.
Nuo saulės kaitros šiuos ir daugelį kitų gyvūnų gelbėja pavėsis, kurį sukuria Zoologijos sode augantys dideli seni medžiai. Gyvūnus taip pat gelbėja nuolat pilamas šaltas vanduo, kuris per karščius bėga dieną ir naktį. Prabėgdami pro jį gyvūnai sušlampa, po to atsigula pavėsyje ir jaučiasi geriau.
Zoologijos sodo darbuotojams jau talkino ir ugniagesiai – padėjo šaltu vandeniu atvėsinti gyvūnus.
Kad neperkaistų, žvėrys ir kiti Zoologijos sodo gyventojai gauna specialiai paruošto ėdalo.
Beždžionėms iš pieno ir vaisių gaminami ledų tortai, ruoniui tiekiamos šaldytos žuvys.“
