This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Šunų elgesio abėcėlė apsaugos nuo nelaimės: ją žinoti turi kiekvienas

Lietuvos kinologų draugija, agiesha.blogas.lt

Žmonės ne visada moka skaityti šunų kūno „kalbą“.
Žmonės ne visada moka skaityti šunų kūno „kalbą“.
Žmonės ne visada moka skaityti šunų kūno „kalbą“.

Jokie agresyvių veislių šunų sąrašai ar draudimai nepadėjo ir nepadės, – įsitikinusi šunų elgsenos žinovė Agnė Dvylaitytė.

Pakeisti susiklosčiusią padėtį gali tik šunų šeimininkų atsakomybės didinimas, visuomenės švietimas, šunų instinktų pažinimas, tinkamas šunų auklėjimas.

Apie šunų kūno „kalbą“, prigimtį, vaikų elgesį su šunimis – ištrauka iš A. Dvylaitytės tinklaraščio.

Žmonės ne visada moka skaityti šunų kūno „kalbą“. Vizganti uodega nebūtinai reiškia draugiškumą – ji gali rodyti ir šuns dominavimą.

Kadangi šunys tamsoje mato prastai, jie gali neatpažinti ir savų žmonių bei juos pulti – netoli augintinio valdų vaikštinėdami patamsyje, būtinai balsu jį perspėkite.

Kandimą gali provokuoti erzinimas, kai šuo ėda arba laka. Jei šuo maistą gina itin agresyviai, jo negalima šerti tada, kai namuose yra svečių.

Neprotinga staigiai pulti prie žmogaus, vedžiojančio šunį – net jei tas puolimas tik inscenizuotas. Šuo yra gaujos gyvūnas, jo instinktas ginti gaujos narius ir teritoriją yra labai stiprus.

Sergantis ar vyresnio amžiaus gyvūnas, kaip ir žmogus, gali būti irzlesnis, per daug reaktyvus.

Jei šuo jaučiasi nesaugiai, jis gali gintis nuo grėsmės. Žmonės ne visada atpažįsta šunų baimės ženklus ir taip iššaukia agresyvią reakciją. Stenkitės, kad šuo neatsidurtų tokiose situacijose, kur jaustų stresą arba įtampą.

Negalima ignoruoti įspėjamųjų šuns signalų. Beje, jei šuo atitinkamai dresuotas, dėl tam tikrų žmogaus veiksmų jis gali pulti apie tai nepranešęs. Tikro pavojaus ženklai: šuo kelia lūpas ir šiepia dantis, šiaušia kaklo ir keteros plaukus, atlenkia atgal ausis, stovi sustingęs, išskėtęs kojas, žiūri tiesiai.

Negalima prieš nepažįstamą šunį naudoti grasinamos kūno kalbos – tiesiogiai spoksoti, kišti veidą arti šuns nosies.

Jokių netikėtų poelgių, kuriuos šuo gali traktuoti kaip ataką (netikėtas glostymas, čiupimas už uodegos). Neprotinga ir staiga pažadinti miegantį šunį.

Jei pjaunasi šunys, žmogaus sukiojimasis aplink ar bandymas gelbėti tik vieną šunį gali nekaip baigtis pačiam žmogui.

Į šuns agresiją nepatariama atsakyti fizine bausme, nes tai gali sukelti dar didesnę šuns agresiją. Taip pat negalima skatinti agresyvaus šuns elgesio – daug kas dėl to nepataria žaisti su augintiniu tokių žaidimų kaip virvės tempimas.

Prabėgantis žmogus arba pravažiuojantis dviratininkas gali išprovokuoti grobuonišką šuns elgseną. Šunys, turintys stiprų persekiojimo instinktą, gali aktyviai visus „ganyti“ – kąsti greitai judančiam arba avinčiam ryškia avalyne žmogui.

Būtina mokyti vaikus, kaip elgtis su šunimis, aiškinti, kas gali sukelti gyvūnų agresiją. Paaiškinkite vaikams, kad šunys nemėgsta, kai juos apkabina ar bučiuoja – dauguma sukandžiotų vaikų veidų ir kaklų būtent dėl tokio vaikų noro išreikšti savo jausmus. Išmokykite vaikus skaityti šunų kūno „kalbą“.

Šunys bando perspėti žmones savo kūno kalba, tačiau šie nesupranta arba nekreipia dėmesio. Jei vaikas bus nesupratingas, kai kuriais atvejais šuniui vienintelė išeitis gali pasirodyti kandimas. Priminkite vaikams, kad negalima skriausti bei persekioti šunų.

Be suaugusiųjų priežiūros negalima leisti bendrauti mažiems vaikams ir šunims. Šuniui mažas vaikas gali pasirodyti panašus į grobį. Be to, mažylis gali netyčia sukelti šuniui skausmą, dėl ko šis ginsis. Jei šuo dominuojantis, prižiūrėdamas vaikus, gali persistengti.

Ženklai, kad jūsų šuo gali sukelti problemų, yra šie:

nepaklūsta komandoms;

dažnai pargriauna vaikus;

atsisako nulipti nuo baldų;

liaujasi ėsti, kai prisiartinate;

urzgia be priežasties (išskyrus žaidžiant).

Su tokiu šunimi venkite žaisti agresyvius žaidimus. Jei šuns elgesys darosi pavojingas, ypač vaikų atžvilgiu, ieškokite profesionalios pagalbos.

Prieš glostydami svetimą gyvūną būtinai leidimo atsiklauskite jo šeimininko.

Šuns valdose elkitės atsargiai, nekaišiokite rankų į aptvarą.

Būkite atsargesni su kale ir jos šuniukais, ji natūraliai gina mažylius, ypač pirmąsias mažylių gyvenimo savaites.

Būkite atsargūs, kai kalė rujoja ir šalia yra patinų. Kai kurie patinai gali tapti agresyvūs.

Nelįskite prie šunų, kuriuos vedžioja vaikai ar pagyvenę žmonės – jie ne visada gali būti pajėgūs sudrausminti augintinį.

Negąsdinkite svetimų šunų. Bandymas nuvyti lojantį šunėką treptelint gali atsisukti prieš jus.