Negana to, žmonės laidodami gyvūnus aiškiai nepažymėtoje teritorijoje kėlė grėsmę savo gyvybei – per giliai įsmeigus kastuvą ir pažeidus aukšto slėgio dujų trasos vamzdžius – nelaimė neišvengiama.
Vilnietė Daiva greta Vilniaus esančiose oficialiose gyvūnų kapinėse palaidojo savo katytę Felę, kuri gyveno kaip šeimos narys daugiau nei 17 metų.
Po mėnesio atvažiavusi aplankyti jos kapo moteris nustėro – kapinių stendas perkeltas į kitą vietą, įkasti kuoliukai žymintys ribas, o jos augintinės kapas atsidūrė kapinių užribyje.
Daiva, kaip ir daugybė kitų šeimininkų, turės išsikasti katytės Felės palaikus ir perlaidoti kitoje vietoje. Savivaldybės valdininkai nustatė naujas kapinių ribas.
„Jaučiuosi miesto valdžios apgauta“ – sako Daiva. „Tai buvo šeimos narys. Jos netekusi labai verkiau. Vienintelė paguoda buvo, kad galėsiu ją tinkamai palaidoti ir aplankyti jos kapą“, – graudinosi moteris.
„Pirmiausia, kalbant apie gyvūnus, aš visada kalbu apie žmones, nes tai yra neatsiejama dalis. Kažkam tas gyvūnas yra visas jo gyvenimas. Ir mes turim gerbti žmones. Gal kažkam tai atrodo juokinga, bet dažnai gyvūnas atstoja viską – tai yra šeimos narys“, – kalbėjo Violeta Podelskaitė Vilniaus miesto Tarybos narė.
Deja, Gintautas Runovičius miesto tvarkymo skyriaus vedėjas valdininkų kaltės čia nemato. Pasak jo, žmonės patys kalti, jei nesupranta, kur yra kapinių ribos: „Ją suklaidino stendas. Stendas nereiškia kapinių ribos.“
Tuo tarpu dujotiekininkai liudija visai ką kitą: „Jau eilę metų į savivaldybę raštus siuntinėjame su reikalavimais kuo skubiau spręsti šį klausimą – aiškiai nurodyti kapinių ribas ir neleisti žmonėms kasti duobių virš dujotiekio, nes žmonės patys gali žūti, jei per giliai kastuvą įsmeigs.
Tačiau jokios reakcijos iš savivaldybės klerkų nesulaukėme“, – sakė Gražina Firsovienė, dujotiekio atstovė.
Dėl to, kad gyvūnų kapinių vieta daug metų buvo pažymėta bet kaip, liko kalti patys žmonės. Jie iš valdininkų nesulauks nei pagalbos perlaidojant, nei elementarios užuojautos. Labai skaudu, kad turi iškilti skandalas – tik tada apsižiūrima, kad kažkas kažko nepadarė.
Kita istorija šio vakaro laidoje „Prieš srovę“ – apie švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro Evaldo Petrausko vieną po kito laimėtus viešuosius konkursus.
Donatas Raščius skaito paskaitas Vilniaus kolegijoje, smalsus, už teisybę pakovoti linkęs pilietis. Jis susiruošęs leisti į pirmą klasę vaiką, nuodugniau pasidomėjo švietimo sistema.
Būtent jis ir pastebėjo internete ministrės vyro sėkmės istoriją – vieną po kito laimimus konkursus švietimo įstaigose, apie kuriuos ministrė nė žodžiu neužsimena kiekvienam politikui privalomoje viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.
Netrukus po paviešintos informacijos (internete viešai visiems prieinamos) vyras sulaukė grasinimų, kad bus paduotas į teismą už šmeižtą.
Išsamiau apie šią istoriją – šį vakarą laidoje „Prieš srovę“ 19.30 val. per TV3!
