Plakatais jie ragino nekelti rankos prieš augintinį, tikino, kad gyvūnai – ne žaislai. Tuo tarpu aikštėje buvo sukrauta pliušinių meškučių, šuniukų, drambliukų krūva, o piketuotojų žodžius palydėjo darnus atsivestų keturkojų amsėjimas.
Anot susirinkusiųjų, smurtas prieš gyvūnus yra labai paplitęs, o į jį neretai pro pirštus žiūri ne tik pareigūnai, bet ir gyvūnų gerove turinčios pasirūpinti institucijos.
Bėda tai, kad ikiteisminiai tyrimai neretai net nepradedami, o pradėti – sustabdomi. Esą trūksta duomenų arba neįžvelgiama nusikaltimo sudėties. Nenuostabu – juk nukentėjęs šuo ar katinas nepasakys, kas įvyko, nepasiskųs.
Pikete dalyvavusi parlamentarė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sutiko, kad poilsio dieną Seimo rūmuose politikų nedaug sutiksi, tačiau ji tikėjosi, kad siunčiamą žinią išrinktieji išgirs.
Juolab kad šį rudenį Seime bus svarstoma kelios įstatymų pataisos, labai svarbios gyvūnų mylėtojams.
„Norime parodyti, kad visuomenei tai labai rūpi, nepaisant to, kad sekmadienį Seimų narių nedaug yra. Tai pirmas toks protestas, kol kas nežinome datos, kada vyks pataisų svarstymas. Kai sužinosime, surengsime dar vieną protesto akciją“, – žadėjo D.Šakalienė.
Seime po pateikimo jau pritarta Baudžiamojo kodekso pataisoms dėl bausmių už gyvūnų žalojimą griežtinimą, taip pat dėl draudimų naudoti laukinius gyvūnus cirke.
Paklausta, ar būtinos griežtesnės bausmės už gyvūnų kankinimą, Seimo narė tvirtino, kad pirmiausia reikia daugiau tvarkos ir aiškumo. Tarkim, Baudžiamajame kodekse yra tik viena norma, taikoma visiems nusikaltimas. „Vienodai baudžiama už tai, kad užmušė šunį ir už tai, kad vaikų akivaizdoje išdarinėjo gyvūną ir išmėtė jį gabalais per balkoną“, – sakė D.Šakalienė.
Be to, įvykdžius nusikaltimą prieš gyvūną nėra numatyta prievolės dalyvauti elgesio korekcijos programoje. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti, kiek gyvūnas buvo sužalotas, suluošintas ir pagal tai spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamąjį ar Administracinių nusižengimų kodeksus.
To aiškumo labai trūksta: 2017 metais už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį nuteistas 81 žmogus, o pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybėn patrauktas 521 asmuo, nors atvejų, kai gyvūnai buvo nukankinti, suluošinti, buvo gerokai daugiau.
Anot Seimo narės, analizuodami statistiką, matome tik ledkalnio viršūnę, nes dauguma atvejų lieka nesustabdyti ir nenubausti, o su žiauriai besielgiančiais asmenimis nedirbama.
Sunku dirbti ir pareigūnams, gavusiems pranešimą apie sužalotą gyvūną – sunku rasti veterinarą, kuris sutiktų atlikti ekspertizę, o teismo veterinarijos ekspertų apskritai nėra.
