Iš karto galime pasakyti, kad šuns nosies drėgnumas turi mažai bendro su šuns sveikata. Sveikas šuo gali turėti ir sausą nosį, o sergantis – šlapią. Šuns nosis būna drėgna ir šalta todėl, kad jis ją nuolat laižo. Kai gyvūnas miega, nosį palaižo rečiau ir ji išsausėja. Todėl nerimauti dėl sausos nosies neverta, jei nematote kitų ligos požymių.
Tačiau kodėl šunys laižo savo nosis? Egzistuoja du galimi paaiškinimai. Drėgna nosis, kaip teigiama, yra jautresnė kvapams, nes įvairios dalelės stringa klampiose nosies gleivėse. Kartu šuo šias daleles pasiima į burną, kas padeda analizuoti kvapą. Kitas paaiškinimas – vėsinimasis. Kaip žinote, šunys neprakaituoja ir daugiausia vėsinasi per pėdų pagalvėles bei tiesiog lekuodami. Nosis neturi kailio, todėl nuo jos garuojanti drėgmė iš tiesų vėsina kūną. Na, bent šiek tiek.
Šunų nosies forma taip pat buvo ištobulinta, kad tarnautų kaip įrankis aplinkos pažinimui. Daugybė griovelių yra tarsi piršto antspaudas – nėra dviejų šunų su visiškai identiškomis nosimis. O ir pačios šnervės nėra paprastos geometrijos angos – jos turi papildomus plyšelius, bet ar žinote, kam jie reikalingi?
Atidžiau pažvelgę į šuns nosį pamatysite, kad jos forma yra pakankamai sudėtinga. Šnervės nėra tik du šiaudelius primenančios angos. Ir, kaip galite numanyti, plyšeliai taip pat yra reikalingi pagerinti šuns uoslę. Kadangi jie orą uodžia nuolat, nosis turi būti labai efektyvus įrankis. Iškvepiamas oras gali trukdyti įkvėpti kvapus, todėl plyšeliai iškvepiamą orą nukreipia į šalį. Taip į šuns nosį patenka tik kvapais prisodrintas oras ir jie gali lengviau surasti kvapo šaltinį.
