Tad kaip pasiruošti, kad mūsų mažiesiems bičiuliams šventės taip pat būtų džiaugsmo, o ne streso ir pavojų laikotarpis?
Stresą per šventes gyvūnams dažniausiai sukelia didesnis nei įprasta svečių būrys, garsesnis šurmulys, prie kurio gyvūnas nėra pratęs ir, žinoma, mūsų visų taip laukiami ir mėgstami, tačiau augintiniams keliantys baimę, fejerverkai. Ne tik jų garsas, tačiau ir mirgančios, žybsinčios šviesos.
„Gyvūnams, kaip ir žmonėms, stresas kenkia ir gali sukelti nemažai negalavimų – gali nusilpti gyvūno imunitetas.
Jis tampa neatsparus ligoms, taip pat augintinis gali tapti perdėtai jautrus ar net agresyvus. Kai gyvūnas patiria stresą, antinkščiai išskiria didesnį hormono kortizolio kiekį , dėl jo poveikio organizmui gyvūnas pradeda neadekvačiai reaguoti į aplinką ar situaciją“, – teigia veterinarijos klinikos vadovė veterinarijos gydytoja Eglė Puidokienė.
Todėl svarbu žinoti, kokiais požymiais pasireiškia stresas:
– Drebulys (kai virpa visas gyvūno kūnas iš vidaus;
– Garsinė vokalizacija (gyvūnas gali inkšti ar loti/miauksėti, taip bandydamas atkreipti į save dėmesį);
– Pakitusi kūno padėtis – pakišta uodega, išsiplėtusios akys ir atgal priglaustos ausys;
– Dažnas kvėpavimas ar lekavimas;
– Tuštinimasis ir šlapinimasis neįprastoje vietoje.
Tačiau yra ir ne taip gerai žinomų požymių, tokių kaip:
– Žiovulys – ne tik nuovargio ar nuobodulio ženklas, gyvūnai žiovauja taip pat ir patirdami stresą (stresinis žiovulys būna ilgesnis ir intensyvesnis);
– Seilėtekis ir perdėtas laižymas;
– Staiga prasidėjęs kailio šėrimasis.
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina imtis priemonių. Būtina pašalinti ar bent kiek sumažinti stresinę būklę.
Augintiniam fejerverkų garsas ir šviesos nesukelia tokio didelio džiaugsmo, kaip mums. Tad štai keletas patarimų, kaip sumažinti fejerverkų keliamą stresą gyvūnams:
– Pasirūpinkite, jog tą pačią dieną prieš fejerverkus augintinis gautų daugiau fizinės veiklos;
– Nesiveskite gyvūno kartu į lauką žiūrėti fejerverkų;
– Svarbu, kad kartu su augintiniu namuose pasiliktų ir žmogus;
– Namuose, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas ar žaliuzes. Augintinis išliks ramesnis, kai nematys fejerverkų šviesų ir mirksėjimo;
– Dėl streso bei išgąsčio augintinis gali pabėgti ir pasiklysti, tad užtikrinkite, kad jis turėtų poodinę mikroschemą arba pakabuką ant kaklo su kontaktiniais duomenimis;
– Duokite augintiniui jo mėgstamą žaisliuką ar skanėstą – turės užsiėmimą ir galbūt nukreips jo dėmesį nuo aplinkos veiksnių;
– Naudokite raminamuosius preparatus – geresniam rezultatui reikėtų pradėti naudoti jau likus keletai dienų iki švenčių.
Ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir kasdien reikia stebėti, kokį maistą gyvūnas suėda. Būtina atsiminti, jog paukštienos kaulai bei kremzlės nėra maistas jūsų augintiniui.
Augintinio persiėdimas ar suėdimas kito netinkamo maisto gali sukelti vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Todėl būkite pasiruošę suteikti pirmąją pagalbą ir namų vaistinėlėje turėkite bent keletą vaistų, kurie atitinkamomis dozėmis yra saugūs ir jūsų augintiniams: smectos milteliai (viduriuojant), aktyvinta anglis (vemiant), „Microlax“, laktuliozė (užkietėjus viduriams), antihistamininiai vaistai, ištikus alerginei reakcijai (pvz. tavegilis).
Taip pat naudinga turėti 3 proc. vandenilio peroksido tirpalo – suėdus kažką toksiško gyvūno organizmui (pvz. šokolado) galėsite sukelti vėmimą, sugirdę šio preparato. Tai reikėtų atlikti ne vėliau nei 1–2 valandos po suėdimo, kol skrandžio turinys dar nespėjo pasišalinti į žarnyną. Ne daugiau kaip 2–5 ml gyvūnui. Tačiau prieš bet kokio vaisto naudojimą būtina pasitarti su kompetentingu veterinarijos gydytoju dėl vaisto dozės ir kitų naudojimo aplinkybių.
