Ant katės šono pamatytas guzelis buvo baisios ligos pradžia: šeimininkai turėtų žinoti vieną dalyką

Kai prieš 7 metus veterinarijos gydytoja Ligita Zorgevica-Pockeviča pamatė ant savo katės šono nedidelį, vos kelių milimetrų mazgelį, dar nesijaudino. Tačiau darinys sparčiai augo ir jau netrukus katę teko operuoti. Histopatologinis tyrimas patvirtino baisiausius nuogąstavimus – fibrosarkomos diagnozę (onkologinę ligą). Vos po kelių savaičių navikas atsinaujino ir net keturios vėlesnės operacijos negalėjo išgelbėti augintinės gyvybės.

Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką galima buvo sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinacine fibrosarkoma.<br> 123rf nuotr.
Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką galima buvo sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinacine fibrosarkoma.<br> 123rf nuotr.
Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką galima buvo sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinacine fibrosarkoma.<br> 123rf nuotr.
Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką galima buvo sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinacine fibrosarkoma.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 28, 2019, 1:48 PM, atnaujinta Jul 2, 2019, 10:56 AM

Šiandien veterinarė L. Zorgevica-Pockeviča įsitikinusi, kad skiepijant jos katę kitokios sudėties vakcinomis, fibrosarkomos riziką buvo galima sumažinti, ir siekia, kad kuo mažiau šeimininkų susidurtų su kačių povakcinine fibrosarkoma.

Navikų neretai atsiranda vakcinacijos vietoje

Sąsajų tarp kačių fibrosarkomos ir vakcinose naudojamų medžiagų adjunvantų (medžiagų, sustiprinančių antigenų imunogeniškumą) pastebėta maždaug prieš 20 metų. Tačiau Lietuvoje, kur katės nuo pasiutligės, leukemijos ir kitų virusinių ligų masiškai pradėtos skiepyti palyginti neseniai, ši tendencija – nauja.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne kiekviena reguliariai, tvarkingai skiepijama katė suserga fibrosarkoma. Tai priklauso ir nuo katės sveikatos, organizmo atsako į vakcinas. Be to, fibrosarkoma pasireiškia ne iš karto, o po ilgesnio laiko, 8–10 metų, ir ja dažniau serga vyresnio amžiaus – 7–10 metų – katės. Tai apsunkina statistikos rinkimą, ypač Lietuvoje, kur kačių onkologiniai susirgimai, kitaip nei virusiniai, nėra registruojami. Tačiau gana aiški tendencija, kad kačių fibrosarkoma (navikas) neretai atsiranda būtent toje vietoje, kurioje buvo leista vakcina. Be to, tikimybė, kad katė susirgs šia liga, padidėja, jeigu gyvūnas kasmet skiepijamas vakcinomis su adjunvantais“, – sako L. Zorgevica-Pockeviča ir paaiškina, kad fibrosarkomos navikai labai retais atvejais metastazuoja. Tačiau ši liga pavojinga tuo, kad navikas giliai įauga į šalia esančius minkštuosius audinius.

Norint suteikti šansą gyvūnui pasveikti, chirurginis gydymas turi būti labai agresyvus – tai reiškia, kad jei naviko skersmuo 2 cm, aplink jį reikia pašalinti dar po 5 cm vizualiai sveikai atrodančių audinių, kuriuose yra išsisėję navikinių ląstelių, iš viso 12 cm skersmens audinių. Anksti diagnozuojant kačių fibrosarkomą ir teisingai atliekant operaciją, gyvūnas turi šansą visiškai pasveikti. Jeigu darinys yra mentės srityje, gali tekti amputuoti galūnę. Žymiai liūdniau, kai darinys jau yra labai didelis ir labai giliai išplitęs į audinius ir nepavyksta jo pašalinti taikant chirurginį gydymą. Tokiu atveju belieka laikina skausmo kontrolė, o vėliau, ligai progresuojant, – net ir eutanazija, – pasakoja veterinarijos gydytoja.

Svarbu tinkamai parinkti skiepų vietą ir pačias vakcinas

Siekiant sumažinti gyvūnų sergamumo kačių fibrosarkoma riziką, Pasaulio smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija yra pateikusi rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis visų pirma reikėtų rinktis vakciną be adjuvantų. Taip pat svarbi vakcinos sušvirkštimo vieta, rekomenduojama vakcinuoti užpakalinių kojų, uodegos srityje.

Gera žinia kačių šeimininkams, planuojantiems vakcinuoti savo katę, ta, kad Lietuvos rinkoje yra vakcinų be adjuvantų. „Kol kas Lietuvoje kačių savininkai dažnai nežino šio fakto ir apskritai neturi pakankamai informacijos apie skirtingas vakcinacijos galimybes. Savo ruožtu veterinarijos gydytojai, nenorėdami atbaidyti šeimininkų nuo būtinų gyvūnui skiepų, ne visada papasakoja, koks gali būti šalutinis vakcinų poveikis“, – pasakoja L. Zorgevica-Pockeviča. Veterinarijos gydytoja priduria, kad pastebi ir teigiamų tendencijų: „Pirmoji, daugėja veterinarijos gydytojų, besirenkančių dirbti tik su vakcinomis be adjunvantų, nors šios vakcinos brangesnės už įprastas. Antroji, šeimininkai, išgirdę apie galimą vakcinų su adjuvantais šalutinį poveikį, neišsigąsta skiepijimo. Priešingai – didžioji dalis nusprendžia investuoti į gyvūno gerovę ir skiepija jį saugesnėmis vakcinomis.“

Reikėtų įprasti teirautis apie augintinių vakcinas ir vaistus

„Ateityje vakcinos turėtų tapti saugesnės, tačiau tai sunku pasiekti be šeimininkų dėmesio ir domėjimosi tuo, koks galimas vaistų ir skiepų šalutinis poveikis, – įsitikinusi pašnekovė. – Be abejo, to siekia ir patys vakcinų gamintojai, tačiau nuo šio proceso neatsiejamas šeimininkų įsitraukimas ir geranoriškumas. Šiuo metu Lietuvoje retas šeimininkas su veterinarijos gydytojais ilgiau pabendrauja, pasitaria. Pasitaiko net atvejų, kai šeimininkai teigia geriau žinantys, kaip jaučiasi augintinis ir kas jam gresia, o kas – ne.

Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad jeigu kačiukas arba šuniukas gerai jaučiasi, laksto, valgo – jis sveikas ir jokių tyrimų jam nereikia. Tačiau gyvūno, kaip ir žmogaus, sveikatos būklę labai sunku įvertinti nebūnant gydytoju, o kokybiška bet kokių ligų prevencija neįmanoma, jeigu nėra dialogo“, – pabrėžia L. Zorgevica-Pockeviča.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.