Lietuviai pasiduoda naujoms madoms – gyvūnų priežiūra kitąmet bus kitokia

Naminių gyvūnų skaičius Lietuvoje nuolat auga – prieš šešerius metus augintinį namuose laikė apie pusė šalies gyventojų, o dabar artėjama prie dviejų trečdalių. Įsileisti naują šeimos narį į namus skatina ir augantis ekonomikos lygis, ir sąmoningumas, mat kasmet priglaudžiama vis daugiau beglobių. Ekspertų teigimu, kinta ne tik laikomų gyvūnų skaičius, bet ir jų priežiūros tendencijos.

Gyvūnams būtiną angliavandenių kiekį užtikrina grūdinės kultūros, neturinčios glitimo.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Gyvūnams būtiną angliavandenių kiekį užtikrina grūdinės kultūros, neturinčios glitimo.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-11-27 14:55, atnaujinta 2019-11-27 16:31

„Kaip ir žmonių, taip ir augintinių gyvenimo būdas, priežiūra bei mityba yra paremti tam tikromis vyraujančiomis tendencijomis, kurios formuoja šeimininkų požiūrį į gyvūno auginimą, – sako „Kika Group“ eksporto vadovas Paulius Ausmanas. – Šios tendencijos priklauso nuo kintančio požiūrio į sveiką bei subalansuotą mitybą ir kitų racionalių bei emocionalių sprendimų.“

P. Ausmanas išskiria 4 tendencijas, kurios kitąmet turės itin didelę reikšmę gyvūnų priežiūrai:

Z kartos įtakos augimas. Šio tūkstantmečio pradžioje gimusi ir jau užaugti spėjusi karta turi kitokį nei tėvai gyvenimo būdą ir įpročius, kurie daro įtaką ir požiūriui į naminius gyvūnus bei jų priežiūrą. Šios kartos atstovai yra nuolat užsiėmę, siekiantys karjeros, socialūs, retai būna namuose, todėl mieliau augina kiek mažiau dėmesio reikalaujančius gyvūnus – kates.

Be to, jaunimui itin svarbi socialinė atsakomybė, tai – viena priežasčių, dėl kurių kasmet į namus paimama vis daugiau beglobių. Z karta yra reikli ne tik sau, bet ir gamintojams bei prekybininkams – jie linkę labiau pasikliauti socialiai atsakingomis, tvarų vartojimą skatinančiomis bendrovėmis. Tai reiškia, kad lojalumas vienam ar kitam prekės ženklui dažnai priklauso nuo prekės ženklo ar net pačios įmonės reputacijos.

„Humanizuojami“ augintinių pašarai. Kačių ir šunų maisto sudėties papildymas produktais, kuriuos vartoja žmonės – didžiausia pastarojo laikotarpio naujovė, kuri kitąmet bus dar stipresnė.

Kintantys sveikos gyvensenos principai keičia ne tik lietuvių, bet ir jų augintinių mitybos įpročius – šeimininkai pageidauja, kad ir šeimos nariais tapusių gyvūnų racionas būtų įvairus, subalansuotas, praturtintas vitaminų ir organizmui naudingų mineralų. Pasak eksperto, žmonės ieško pašarų, kuriuose būtų ne tik pagrindinės sudedamosios dalys, tokios kaip mėsa, žuvis ir ląsteliena, bet ir papildomi ingredientai, suteikiantys daugiau pridėtinės vertė gyvūnui.

Pavyzdžiui, daug vitaminų turinčios mėlynės ir spanguolės vis dažniau patenka ir į augintinių mitybos racioną. Už kokybiškas sudedamąsias dalis daugiau mokėti pasiryžę žmonės pageidauja, kad sudėtyje būtų naudojami tokie ingredientai kaip kad kokosų aliejus ir kuo mažesnis cukrų kiekis.

Begliutenė mityba. Dar vienas žmonių mitybos poveikio augintiniams rezultatas – populiarėjantis augintinių pašaras be gliuteno. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia dieta gali atrodyti kaip mada, veterinarijos gydytojai teigia, kad kai kurie šunys iš tiesų netoleruoja kviečių, todėl jų atsisakymas pašare liudija apie šeimininkų siekį auginti sveiką ir gerai besijaučiantį gyvūną.

Pasak eksperto, gyvūnams būtiną angliavandenių kiekį užtikrina grūdinės kultūros, neturinčios glitimo: kukurūzai, ryžiai ar soros, arba tokios daržovės kaip saldžiosios ir paprastos bulvės, žirniai, kuriais vis dažniau praturtinamas pašaras.

Orientacija į specialių poreikių turinčius augintinius. Šiais metais pagreitį įgavusi ir kitąmet, prognozuojama, dar aktualesnė tendencija – individualizuota mityba, pritaikyta pagal gyvūno poreikius.

Be jau aptartos kviečių netolerancijos, šeimininkai vis dažniau siekia įsitikinti, ar jų keturkojis nėra alergiškas pienui, vištienai ar kitiems maisto produktams, sukeliantiems šalutinių poveikių organizmui. Daug dėmesio skiriama gyvūno išvaizdai puoselėti, optimaliam augintinio svoriui palaikyti ir prevencinėms priemonėms, tokioms kaip skiepai nuo erkių, užtikrinti. Visa tai šeimininkai daro tam, kad jų mylimas augintinis jaustųsi gerai ir kuo ilgiau gyventų.

Požiūris į augintinio gerovę nuolat gerėja ir eksperto išskirtos vyraujančios tendencijos tą puikiai parodo. Gyvūnų šeimininkai vis dažniau konsultuojasi su specialistais, ieškodami būdų, padedančių pagerinti augintinių gyvenimo kokybę. Tinkama mityba, priežiūra ir šeimininko meilė – geriausios priemonės, užtikrinančios gyvūno gerovę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.