Gyvūnais, kurie neturi šeimininkų, pasirūpina atsakingos organizacijos, tačiau susiduriama ir su atvejais, kada namus ir šeimą turintys augintiniai nuolat išleidžiami „tyrinėti miesto teritorijos“, nors tai draudžia įstatymai. Tokia praktika pavojinga ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam gyvūnui, kuris gali pasimesti ar susižaloti.
Vienas iš tokių – kelerius metus trunkanti šuns Bario nepriežiūros istorija. Šuo nuolat pastebimas vienas klajojantis Vilniaus Lazdynėlių gatvėse ir kitose vietose, kelioms valandoms paliekamas pririštas prie parduotuvės, kol jo šeimininkas užsiima asmeniniais reikalas. Liudininkų teigimu, pastarasis dažnai matomas neblaivus, o savo augintinį paleidžia klajoti vieną net itin prastomis oro sąlygomis – lyjant, stipriai šąlant ar t.t.
Tokie šeimininko veiksmai kelią pavojų Bariui – tik neabejingų kaimynų dėka jam pavyksta išgyventi. Sausio mėnesį atsakingi ir neabejingi asmenys, neapsikentę esamos situacijos ir rūpindamiesi gyvūno gerove, kreipėsi į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), prašydami padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, sąmoningas gyvūno palikimas be priežiūros, padarant jį bešeimininkiu, yra laikomas administraciniu nusižengimu. Todėl dėl šuns saugumo GGI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu bei užkirsti kelią ne vienerius metus trunkančiai šuns nepriežiūrai, apie kurią liudijo kaimynai.
Kadangi šio gyvūno nepriežiūros atvejis buvo oficialiai fiksuotas tik pirmą kartą, policija šeimininkui galėjo skirti įspėjimą, jog situacijai pasikartojus jam bus skiriama bauda ir svarstoma šuns konfiskacija. Tačiau šeimininko tai neišgąsdino – kovo mėnesį šuo vėl pastabėtas palaidas, o tokie jo „žygiai“ užfiksuoti vaizdo įraše, kurį GGI iš karto perdavė policijai.
Bario šeimininkas buvo nubaustas už administracinį nusižengimą ir gavo 30 eurų baudą, tačiau nutarime buvo netinkamai pritaikyta teisės norma bei neišspręstas klausimas dėl gyvūno konfiskavimo.
Po šio atvejo aplinkinių gyventojų prašyta likti neabejingais ir, pamačius Barį klaidžiojantį vieną, pranešti atsakingos institucijoms. Praėjus kelioms savaitės, situacija pasikartojo ir vėl, todėl GGI dar kartą kreipėsi į policiją, pranešdama apie pakartotinį pažeidimą bei, siekiant išvengti tokio aplaidaus šeimininko elgesio pasekmių, prašydama šunį konfiskuoti.
Tačiau buvo priimtas sprendimas dar kartą paskirti 30 eurų baudą ir vėl buvo nutarime netinkamai pritaikyta teisės norma. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodyta, jog „šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio“, nors šeimininko šalia nebuvo, o įvykio liudytojos niekas neapklausė.
Esant tokiai situacijai, GGI kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją „Constat“ tam, jog gyvūnas galiausiai būtų konfiskuotas ir pritaikyta teisinga teisės norma. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 4 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Taigi būtent GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyje išvardinta eilė veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, tarp jų sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais.
Atsižvelgiant į tai, jog gyvūno padarymas bepriežiūriu yra vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, daugybė asmenų liudija apie nuolatinę ir tęstinę gyvūno Bario nepriežiūrą, nutarimu paskirta nuobauda turėjo būti pritaikyta vadovaujantis ANK 346 str. 16 d., kuriame nurodyta, jog žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Tačiau šiuo atveju, pritaikius ne tą teisės normą, Bario savininkas gavo tik trisdešimties eurų baudą, o klausimas dėl gyvūno konfiskavimo apskritai nebuvo sprendžiamas“ – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai.
„Absurdiška, kad tokį paprastą klausimą bandome išspręsti taip ilgai – šuo ne tik kenčia, kol juo nėra tinkamai pasirūpinta – klaidžioja vienas, loja naktimis po balkonais, ieško maisto – bet ir gaištamas organizacijos laikas, kurį galėtume skirti kitiems darbams. Kartais pasiseka pakliūti pas žmogiškus pareigūnus ir jiems iš karto aišku, kad gyvūno gerovės klausimą reikia išspręsti bei tai atliekama operatyviai. Šiuo atveju ne tik mes, bet ir Bario kaimynystėje gyvenantys asmenys ilgai dirba ir nerimauja dėl vieno paprasto atvejo. Tad labai gaila, bet tenka pripažinti, kad daug kas priklauso ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo pareigūnų asmeninio požiūrio“, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė.
Vykstant tokiam GGI ir policijos pareigūnų nesutarimui dėl esamos situacijos, šuo Baris nenuobodžiauja ir toliau vienas klaidžioja Lazdynėlių gatvėje – tai liudija susirūpinę kaimynai, nuolat rašantys organizacijai žinutes bei siunčiantys vaizdinę medžiagą. GGI toliau kreipsis į atsakingas institucijas, skųs tokius abejingus pareigūnų sprendimus ir veiksmus bei stengsis, kad ši situacija būtų tinkamai išspręsta.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis.
Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: https://bit.ly/padekgyvunams arba www.ggi.lt/parama.
