Nors žmonių gyvūnas nepuola, tačiau yra sužalotas, glaudžiasi pakelės krūmynuose.Gyventojams rūpi šuns gerovė, jie nuolat jį pašeria, o atsakomybę už gyvūną ragina prisiimti buvusią šeimininkę.
Istorija su šunimi prasidėjo kone prieš du mėnesius, kai viena Prūselių kaimo gyventoja (pavardė žinoma – red.) iš gretimo Briedžių kaimo parsivežė du šunis, sako, su kaimynu augintinių ieškojo, nes kieme šeškas vištas išpjovė. Anot moters, šunis iš karto uždarė į aptvarą, tačiau šie, pabuvę vos valandą, pro aptvarą prasikasė ir paspruko.
„Tie šunys buvo laikomi kažkokiame garde, laukiniai kažkokie, nei glostomi, nei šnekinami. Krūva tų šunų, kokie aštuoni buvo. Tas vienas šuo, kur dabar pabėgo, tam diedui, laikiusiam šunis, dar nosį, pirštą perkando. Tie šunys žmogaus bijojo, a velnias žinojo, kad šitaip bus?“ – svarstė moteris.
Pasak pašnekovės, vienas šuo visai dingo, o kitas gyvenvietėje pasirodė po kokio mėnesio, jau gerokai paaugęs, žmonių arčiau neprisileido, į jos kiemą negrįžo. Moteris svarstė, kad gal apskritai tai ne jos parsivežtas šuo. Moteris pasakojo, kad kaime besiblaškantis šuo prieš maždaug dvi savaites buvo partrenktas automobilio.
„Būbtelėjo mašina, o kas per mašina – nežinau, tik mačiau, kad ant trijų kojų šuo pasileido į laukus. Ėjom su tokia moterimi ieškoti jo, bet neradom. Kur jis dabar yra, aš nežinau, žmonės sako, kad gyvenvietės gale kažkur“, – tvirtino prūseliškė ir pridūrė, kad visas kaimas šia šuns problema gyvena, jei šuo prisileistų, tai būtų norinčių jį prisirišti prie būdos.
Besiblaškantis šuo, nors ir nepuolė gyventojų, tačiau, matyt, būdamas alkanas įsisuko į Prūselių kaimo Orijos gatvės gyventojų vištidę ir išpjovė kelias vištas. Gulėdamas patvoriuose aplodavo žmones, todėl prūseliškiai kreipėsi į Šakių seniūną Dalių Jasevičių, išsikvietė šunis gaudančią tarnybą. Tačiau jos darbuotojams šuns pagauti nepavyko.
Rugsėjo 1 d. apsilankius Prūseliuose minėto šuns nesimatė, vietą, kur galimai šuo guli, parodė kaimo seniūnaitė Zita Ilgūnaitienė. Gyvūno nesimatė, pasak Z. Ilgūnaitienės, jis greičiausiai tūno įlindęs pakelės krūmynuose, eiti žiūrėti nesiryžtam, prie pakelės griovio gyventojų padėtas indas su vandeniu, šunų maistas. Z. Ilgūnaitienė įsitikinusi, kad šuo iki šiol iš kaimo niekur neišbėgęs, nebent per pastarąsias dienas nugaišo.
„Manau, atsakomybę turėtų prisiimti šunį parsivežusi moteris, juk matė, kad automobilis šunį nukirto, reikėjo iš karto pasakyti man, duoti žinią seniūnijai. Juk negali gyvūnas kankintis. Ir aš ėjau ieškoti jo, kanalus tikrinau. Ir dabar prašau kaimynų, kad jei pamatytų šunelį, informuotų. Žmonės jį matė einantį ant trijų kojų, dar prieš kelias dienas padėtas maistas buvo suėstas“, – pasakojo Z. Ilgūnaitienė.
Seniūnaitė sako, kad šunį gyventojai šerdavo, jis pasidarė jaukesnis. O gal šerdami gyvūną gyventojai daro meškos paslaugą?
„Kur yra ta gerumo riba? Manau, jei pamatei šunį, tai reikia jį pašerti. Tas šuo žmonių nepuola, jis jų tiesiog neprisileidžia“, – sako Z. Ilgūnaitienė.
Juodos spalvos, nemenko dydžio šuns likimas pakibęs ant plauko, kaimo žmonėms rūpi jo gerovė, žmonės įsitikinę, kad moteris, parsivežusi šunį, turėjo juo geriau pasirūpinti. Pasak kalbintų gyventojų, neatsakingų šeimininkų, kurių augintiniai palaidi laksto po kaimą, yra ir daugiau.
