Sukrečiantis žiaurumas Pakruojo r.: už sužaloto šuns būklę dar labiau pribloškė veterinaro išvada

Dviguba grandine apvytas žmogaus kelių nesiekiančio kiemsargio šuns kaklas, viena grandinės dalis įaugusi į šuns kaklo audinius iki vos matomų, išorėje tebestyrančių kraštų, antra – bebaigianti panirti po oda, – tokį vaizdą pamatė Pakruojo rajono gyventoja (toliau vadinama „Pranešėja“), nutarusi atidžiau apžiūrėti negyvenamoje sodyboje paliktus porą šunų.

 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
 Gyvūnų globėjus sukrėtusi istorija: į menko kiemsargio kaklą įaugusi dviguba grandinė, tačiau veterinarinėje išvadoje dėl to kaltas... pats kaklas.<br> GGI archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 2, 2021, 5:16 PM, atnaujinta Mar 3, 2021, 4:37 PM

Nepaisant moters liudijimo ir į šuns kaklą įaugusios grandinės nuotraukų, atsakingosios institucijos žiauraus elgesio su gyvūnais fakto nenustatė, o tarp tyrimo nutraukimą lėmusių argumentų – veterinaro išvada, kurioje konstatuojama, jog jo (veterinaro) praktikoje į kaklą įaugusios grandinės yra dažnas atvejis ir tai yra ne nepriežiūra ar žiaurus elgesys su gyvūnais, o pačių šunų polinkis tai plonėti, tai storėti, dėl ko grandinės ir įauga...

Dėl kokių priežasčių nustatyti gyvūnų nepriežiūrą ir / ar žiaurų elgesį su gyvūnais bei patraukti kaltininkus atsakomybėn būna itin sunku ir kaip reikėtų elgtis pastebėjus panašius atvejus, pasakoja gyvūnų gerovės srityje veikiančios ir viešąjį interesą teisiniu keliu ginančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė bei teisininkė Raminta Ramanauskienė.

Nei patys rūpinosi gyvūnais, nei kitiems leido

Iki kreipėsi į atsakingąsias institucijas su skundais, Pranešėja (organizacijai asmuo yra žinomas) apie metus laiko dviem negyvenamoje sodyboje paliktais šunimis rūpinosi pati. Mat išsiaiškino, jog sodybos šeimininkas – miręs, o šunys atrodė alkani, neprižiūrėti.

Pastebėjusi vienam iš šunų į kaklą įaugusią grandinę, 2020 m. pavasarį moteris savo iniciatyva bei lėšomis pasirūpino gyvūnui padėti – kreipėsi į Panevėžio miesto veterinarą, kuris išoperavo grandinę, paskyrė tolesnį gydymą. Apžiūros metu veterinaras pakomentavo, jog aplink įaugusį metalą buvo prasidėjęs puvimo procesas ir gyvūnas šį skausmą turėjo kęsti keletą metų. Būtent pas veterinarą buvo padarytos nuotraukos su kraujuojančiomis žaizdomis kakle bei įaugusiomis grandinėmis.

Tų pačių metų vasarą minimoje sodyboje Pranešėja atsitiktinai susipažino su sodybos paveldėtojais, kurie leido jai prižiūrėti šunis, patys sakė negalį to daryti, nes gyvena Klaipėdoje, nors ir yra giminaitis, kuriam pavesta rūpintis gyvūnais. Ir išties, vidutiniškai kartą per savaitę Pranešėja šunų dubenyse rasdavo pamestų kiaulių odų – skūrų, o vieną karštą vasaros dieną, po to, kai sodyboje buvo nušienauta žolė, šunų vandeniui skirtus lovius rado prikrautus žolės. Matydama tokią „priežiūrą“, moteris ir toliau rūpinosi šunimis iki kartą sodyboje susitiko su žmogumi, kuriam buvo pavesta prižiūrėti šunis – šis pareiškė nepageidaująs, kad Pranešėja lankytųsi sodyboje.

Neapsikentusi šeimininkų abejingumo ir netekusi galimybės rūpintis šunimis, o vieno iš jų – ir gydyti, mat gyvūnas sirgo odos liga, Pranešėja kreipėsi į atsakingąsias institucijas: Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Pakruojo rajono savivaldybės administraciją ir policiją, tai pat į VšĮ GGI. GGI padedama, moteris prašė nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už, jos manymu, šunų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su gyvūnais. Anot jos, buvo akivaizdu, jog šunys buvo nuolat alkani, neprižiūrimi, sergantys ir sužaloti.

„Visgi vėliau paaiškėjo, jog į institucijas buvo kreiptasi per vėlai, mat nelikusi abejinga gyvūnų kančioms ir rūpinusis jais, moteris pagerino jų būklę tiek, jog tik po kurio laiko iškviestoms tarnyboms nebepavyko nustatyti žiauraus elgesio su šunimis fakto. Į Pranešėjos kreipimąsi sureagavusios tarnybos šuns kakle rado nebe įaugusią ir supūliavusią grandinę, o tik gyjantį randą. Nepaisant nuotraukų, veterinaro padaryto gyvūno aprašo bei Pakruojo rajono savivaldybės atsakyme Pranešėjai pripažinimo fakto, jog vienam iš minėtoje sodyboje rastų šunų buvo įaugusi grandinė, policijos pareigūnai, nusprendę nutraukti tyrimą, padarė išvadą, kad gyjantis randas šuns kakle neįrodo, jog jame buvo įaugusi grandinė, – pasakojo R. Ramanauskienė.

– Tad kad ir kaip skaudu bebūtų matyti gyvūno kančias ir kad ir kaip norėtųsi jam padėti čia ir dabar, nieko nelaukiant, visgi pirmiausia būtina kuo skubiau kreiptis į atsakingąsias institucijas, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas, surinkti įkalčiai. Jei nuotraukas darote patys, pabandykite nufotografuoti gyvūną ir visu ūgiu, o ne tik sužalotą vietą, kas vėliau labai palengvina gyvūno identifikavimą. Jei kreipiatės pagalbos į veterinarą, gyvūnas turi būti aprašytas kuo išsamiau.“

Tarp institucijų – prieštaringi vertinimai

„Kadangi Lietuvoje tiek VMVT, tiek policija, tiek savivaldybė yra atsakingos už gyvūnų gerovę – kiekviena už savo sritį, Pranešėja kreipėsi raštu į jas visas, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Visos institucijos turi reaguoti į atvejį, taip pat koordinuoti veiksmus tarpusavyje, dėl ko mūsų, gyvūnų gerovės ir teisių atstovų nuomone, dažnai atsiranda funkcijų dubliavimasis, procesai užsitęsia ir tampa neefektyvūs, o galiausiai – atsiranda ir galutinės atsakomybės prisiėmimo vengimas. Nes juk gyvūnas, jei tik neįsikiša kokia gyvūnų gerovę ir teises ginanti organizacija, pats biurokratija nepasiskųs.“

Pranešėja kreipusis į GGI dėl teisinės pagalbos komunikacijoje su institucijoms dėl žiauraus elgesio su šunimi atvejo ištyrimo, GGI padėjo Pranešėjai, parengdama jos vardu skundus prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat pateikdama savarankišką prašymą dėl AN teisenos pradėjimo.

Institucijos į atvejį reagavo skirtingai. Pavyzdžiui, savivaldybės administracija suorganizavo patikrinimą sodyboje, tačiau gyvūnų nepriežiūros nenustatė. Tiesa, randas kakle buvo užfiksuotas, klausimo dėl to, kad būtent šiam šuniui buvo įaugusi į kaklą grandinė, savivaldybės administracijos atstovams nekilo, jie šunis prižiūrintį asmenį įspėjo ateityje užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Visgi savivaldybės administracija atsiųstame atsakyme teigė, jog nėra galimybės išsiaiškinti, kas yra šunų tikrasis šeimininkas ir kas atsakingas dėl grandinės įaugimo į šuns kaklą, atitinkamai nėra ir ką patraukti atsakomybėn.

VMVT tuo tarpu pažeidimų apskritai nenustatė. Remdamasis šių dviejų institucijų išvadomis, Pakruojo rajono policijos komisariatas nusprendė teisenos nepradėti. „Ir išties, nustatyti pažeidimus jau po kurio laiko yra žymiai sudėtingiau, mat gyvūnų būklė – pagerėjusi,“ – keblią ir institucijų situaciją minėjo GGI vadovė.

Veterinaro išvada: į kaklą įaugusi grandinė nėra gyvūnų nepriežiūra ar žiaurus elgesys

Dėl šio atvejo VšĮ GGI dar kartą kreipusis į VMVT, šįkart gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimai jau buvo nustatyti, tačiau būtent VMVT atkreipė dėmesį, jog nėra galimybės nustatyti, ar sodyboje rastas šuo su randu kakle yra tas pats šuo, kuriam, anot Pranešėjos, išoperuota įaugusi grandinė.

Įgaliotas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos, į kurią kreipėsi Pranešėja, Pakruojo rajono policijos komisariatas tyrimą pradėjo. Vis dėlto nepaisant to, jog jau ir VMVT išvados pasikeitę, policija tyrimą nutraukė, nepriežiūros ir žiauraus elgesio su gyvūnu fakto nenustatė, rėmėsi gydytojo veterinaro pateikta išvada (toliau veterinaras cituojamas iš oficialių dokumentų), kurioje jis teigia, kad „šuniui įaugusi grandinė yra dažnas atvejis jo praktikoje ir tai susiję ne su žiauriu elgesiu su gyvūnu, o su tuo, kad gyvūnai turi savybę tai sukūsti, tai priaugti svorio, todėl ir kaklai jų tai paplonėja, tai sustambėja, kas ir įtakoja tokio pavadėlio ar grandinės ant kaklo situaciją“.

„Labiausiai šokiruoja tai, jog šias išvadas pateikė tas Panevėžio miesto veterinaras, kuris prieš pusmetį operavo tam pačiam šuniui į kaklą įaugusią grandinę ir užfiksavo audinių puvimą, paminėjo kelis metus trukusias kančias. Žmogus, kuris, jo paties žodžiais, nuolat susiduria su į gyvūnus įaugusiomis grandinėmis savo darbe, užuot kreipęsis į atsakingąsias institucijas dėl nepriežiūros ir žiauraus elgesio, aiškina, kad tai nėra žiaurus elgesys, o tik gyvūno kaklo savybė plonėti ir storėti. Mano galva, tai išskirtinis ciniškumo, abejingumo ir net prieštaravimo gydytojo etikai atvejis, į kurį dėmesį turėtų atkreipti visa gydytojų veterinarų bendruomenė,“ – pasipiktinimo neslėpė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

O koks dviejų bešeimininkių kiemsargių likimas?

Ištisus mėnesius trukusių susirašinėjimų tarp Pranešėjos ir institucijų bei tyrimų procese, šunis prižiūrėti turėjęs sodybos šeimininko giminaitis atsisakė tai daryti po to, kai buvo VMVT informuotas apie nustatytus pažeidimus ir supažindintas su prievole, jei šunimis negali rūpintis pats, perduoti gyvūnus naujiems šeimininkams. Taigi gyvūnų (ne)šeimininkas perdavė juos UAB „Pakruojo komunalininkas“, o ši – gyvūnų prieglaudai „Šiaulių letenėlė“. „Prieglaudos darbuotojai sako, jog abu šunys, nors daug vargo patyrę ir seni, yra atsigavę ir guvūs – pasiruošę iškeliauti pas naujus, juos mylėsiančius ir atsakingai prižiūrėsiančius šeimininkus,“ – sakė gyvūnų likimu besidominti R. Ramanauskienė.

Gyvūnų teisėms ir interesams atstovaujanti GGI apgailestauja, kad šiuo atveju dėl pavėluoto oficialaus kreipimosi į institucijas ar pačią GGI trūksta teisinių priemonių patraukti buvusius gyvūnų šeimininkus atsakomybėn, tačiau džiaugiamasi bent tuo, kad gyvūnai yra išgelbėti iš ilgą laiką trukusių kančių ir šiandien yra saugūs.

Informacija paruošta Elenos Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.