Įstatymas liečia visus
Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės priimti Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimai. Jie numato, kad skelbti apie gyvūnų pardavimą leidžiama tik pateikus visus duomenis apie veisėjus, prekiautojus ar globėjus. Reikės nurodyti ir išsamią informaciją apie gyvūną, taip pat gyvūnas turi būti paženklintas. Uždrausta ir prekyba visų rūšių gyvūnais turgavietėse.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šilutės skyriaus vedėjo Vytauto Jasaičio, priimti sprendimai padės užkirsti kelią neteisėtai prekybai augintiniais – šunimis, katinais, šeškais. Uždrausta ir prekyba visų rūšių gyvūnais turgavietėse.
„Vyriausybė priėmė teisingą sprendimą, kadangi uždraudus gyvūnų ir augintinių prekybą turgavietėse bus didesnė galimybė kontroliuoti prekiautojus jais. Prekiautojai bus priversti gauti veterinarinio įregistravimo ar patvirtinimo numerį“, – sakė V. Jasaitis.
Naujųjų reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, gali grėsti net piniginės baudos.
Apklausus keletą šilutiškių pastebėjome, kad yra žmonių kurie baiminasi, kad taip padaugės išmetamų gyvūnų. Tačiau VMVT vedėjas tikina, kad taip neturėtų nutikti.
„Analogiškas įstatymas buvo priimtas 2016 m., vėliau jis buvo atšauktas. VMVT neturi duomenų, kad 2016 m. buvusi privaloma gyvūnų registracija ir ženklinimas būtų iššaukusi beglobių gyvūnų skaičiaus padidėjimą“, – pasakojo vedėjas.
Daugelį gąsdins kainos
Dar prieš penkerius metus apie privalomo ženklinimo įstatymo priėmimą buvo kalbėta garsiai. Tačiau daugeliui gyvūnų šeimininkų pasipriešinus, Vyriausybė tokį įstatymą atšaukė.
Ir šįkart žmonių nuomonės išsiskiria. 2020 m. galime pavadinti ne tik koronaviruso laiku, bet ir šunų gelbėjimo metais. Lietuva sukilo prieš veisėjus ir prekybininkus augintiniais, kurie savo globotinių neprižiūri, o kartais net nualina. Tad po tokių augintinių gelbėjimo misijų, apie kurias garsiai skandavo televizijos ir socialiniai tinklai, dauguma žmonių į naująjį įstatymą žvelgia palankiau.
VšĮ „Šilutės beglobiai“ įkūrėja Rimutė Vismantienė sako, kad šį įstatymą turėjo priimti jau seniai. Moteriai džiugu, kad naujasis įstatymas prisidės ir prie beglobių gyvūnų prieglaudų darbo palengvinimo. Gerai ir tai, kad pardavinėdami gyvūnus žmonės turės pateikti visus reikiamus dokumentus, tai padės panaikinti nelegalias veisyklas.
„Priglausdami beglobį gyvūną mes jį paskiepijame ir paženkliname. O jei tai darys ne tik prieglaudos, bet ir gyvūnų šeimininkai, tuomet radus paženklintą gyvūną bus daug lengviau surasti jo šeimininką“, – sakė R. Vismantienė.
Jos manymu, net ir tokiam įstatymui galiojant gyvūnus ženklins ne visi. „Galbūt kažkiek padės naujasis įstatymas, bet kas nenorės, tas to ir nedarys. Ženklinimo ir skiepų kainos yra nemažos, ne visi žmonės galės sau tai leisti. Kiek kaimuose yra šunų, tikrai ne visus juos ženklins ar norėdami parduoti tvarkys dokumentus… O jei už tai bus rašomos baudos, tai ką jos duos?.. Kam iš to nauda? Na tikrai ne gyvūnui…“, – sakė R. Vismantienė.
Vieni pritaria, kiti abejoja
Prieš kelis mėnesius jauną šuniuką Torį įsigijęs šilutiškis Ernestas Budrikas mano, kad šis įstatymas neapgalvotas iki galo.
„Įstatymas paženklinti gyvūnus yra teisingas. Galbūt tai sumažins išmetamų augintinių skaičius. Bet yra daug augintinių, kurie gyvena kaimuose, kai kurie net 15 metų pririšti prie būdos. Tai ar padės tas paženklinimas kokiam Brisiui, kuris per savo gyvenimą nebuvo paleistas nuo grandinės?..“ – svarsto Ernestas.
Dvi kates Mūzą ir Margo auginanti Aušrinė Saldauskaitė mano, kad nors ir įteisintas privalomasis ženklinimas, ji savo augintinių greičiausiai neženklins.
„Suprantu, kodėl priimtas toks įstatymas. Bet mano katės yra naminės, į lauką aš jų neišleidžiu. Tai kam man jas ženklinti?..“ – klausia Aušrinė.
Jauno šuniuko Gučio šeimininkė Aldona Valančienė, abejoja ar jos augintiniui reikalingas ženklinimas ir sako dar palauksianti.
„Savo augintinį prižiūriu, nuolat lankomės pas veterinarą, visais reikiamais skiepais jis paskiepytas, o ko daugiau reikia? Šuniuką vedžioju su pavadėliu. Nėra buvę atvejų, kad pabėgtų ir manau nepabėgs,“ – savo abejones pagrindžia Aldona.
Daugiau nei metus šuniuką Tobį auginanti Kristina Stragauskienė sako, kad jos šuo ir taip visada grįžta namo, o ženklinimas būtų tik nereikalingas stresas augintiniui.
„Mūsų šuo draugiškas ir labai judrus. Gyvename užmiestyje, tad dažnai paleidžiame jį palakstyti. Kad ir kur nubėgtų jis visada grįžta namo. Esu girdėjus keletą istorijų, kaip po ženklinimo šuo pasikeičia. Nežinau tai tiesa ar paistalai, bet nenoriu rizikuoti ir kelti stresą gyvūnui“, – sakė Kristina.
Augintinis – šeimos narys
Dauguma gyvūnų mylėtojų savo augintinius laiko šeimos nariais, juos lepina ir gerai maitina. Tad padaryti privalomąjį ženklinimą, pasak UAB „K. Petravičiaus veterinarinės klinikos“ direktoriaus Kęstučio Petravičiaus, jiems turėtų būti tikrai nebrangu.
„Dabar augintiniai yra kaip šeimos nariai, tad ir jų priežiūra turi būti atitinkama. Džiugu, kad įstatymai priimami ir augintinių naudai. O kad 20 eurų teks paaukoti ir paženklinti savo augintinį, nemanau, kad tai yra labai brangu“, – sakė veterinarinės klinikos direktorius.
K. Petravičius jau 30 metų dirba veterinaru ir džiaugiasi, kad pagaliau žmonės socializuojasi ir kitaip pradeda galvoti.
„Vis rečiau susiduriu su senųjų kartų mąstymu. Po truputį tobulėjame, socializuojamės. Šiais laikais turėti augintinį yra prabanga ir tą reikia suprasti. Nebe tie laikai, kai užtekdavo numesti šuniui kaulą ar įpilti katinui pieno“, – sakė K. Petravičius.
Vet. gydytojas pritaria naujajai tvarkai. Pasak jo, kitose šalyse jau seniai galioja tokia gyvūnų auginimo tvarka.
„Žmogus prieš įsigydamas augintinį turės pagalvoti, kad jis įsigyja ne kokį daiktą, kurį jau rytoj gali išmesti. Nes radus paženklintą gyvūną labai greit bus išaiškintas ir jo šeimininkas. Prie naujos tvarkos žmonės greit pripras“, – mano K. Petravičius.
