Pasak LSMU Veterinarijos akademijos (VA) Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovės doc. dr. Birutės Karvelienės, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) poreikis veterinarijoje didėja kasdien. Anksčiau naudotos ir jau gerai įvaldytos klinikos gydytojų vaizdinės diagnostikos priemonės – rentgeno, ultragarso, endoskopijos tyrimai – nebepatenkina poreikių, šių tyrimų ne visada pakanka diferencijuojant ligas. MRT pasaulio veterinarijoje naudojama jau du dešimtmečius, ir tapo kone vieninteliu tiksliausiu tam tikrų ligų diagnostikos būdu.
„Gausus mokslinės informacijos kiekis pagrindžia, kad tyrimas – labai reikalingas ir plačiai panaudojamas ir žmonių, ir veterinarinėje medicinoje. Galime pasidžiaugti, kad tokią pačią magnetinio rezonanso tomografijos sistemą sėkmingai naudoja garsiausi Didžiosios Britanijos veterinarijos centrai. Šios įrangos kokybę visame pasaulyje ypač vertina specialistai.
Apie naujojo atviros sistemos MRT aparato galimybes norime pranešti visai veterinarijos gydytojų bendruomenei, nes tyrimai juo bus atliekami ne tik Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos pacientams. Tikimasi tenkinti visos Baltijos šalių veterinarinės bendruomenės poreikius, MRT tyrimai bus atliekami turint siuntimą. Šis diagnostikos metodas ne vienam gydytojui padės patikslinti įtariamą diagnozę, greičiau ir tiksliau pagelbėti savo pacientams“, – pabrėžė doc. dr. B. Karvelienė.
Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas gali būti atliekamas visoms gyvūno kūno sritims. Universiteto pranešime pabrėžiama, kad pirmieji skenavimai LSMU VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos pacientams atlikti tiriant nervų sistemą (galvą, nugaros smegenis), sąnarius (peties, alkūnės, kelio bei klubo sąnarius). Gavus MRT aprašus, nustačius diagnozes, pacientams skirtas gydymas.
Plačios MRT įrangos galimybės leis atlikti tyrimus pacientams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, tirti galvos sinusų, nosiaryklės, krūtinės ląstos organus. Lengvės vidaus ligų veterinarijos gydytojų darbas – naująja įranga bus tiriamos ir pilvo organų sistemos.
„Veterinarinė neurologija be MRT tyrimo – tiesiog neįsivaizduojama“, – pastebėjo neurologijos srityje besispecializuojantis LSMU VA Veterinarijos fakulteto veterinarijos gydytojas Martinas Jankauskas.
Jo teigimu, anksčiau galimybės kokybiškai ištirti neurologine liga sergantį gyvūną buvo itin ribotos (pvz., naudotas diagnostinis kontrastinės mielografijos tyrimas – labai rizikingas, mažai specifiškas ir jautrus). Dabar, atliekant nugaros smegenų MRT tyrimą, įmanoma diferencijuoti ne tik sritį, kurioje yra patologija, bet ir tiksliai nustatyti esamus pokyčius bei diagnozę.
Naujojo MRT aparato naudojimo perspektyvos aptartos ir šį mėnesį vykusiame tarptautiniame veterinarinės neurologijos seminare, kuriame dalyvavo apie 300 veterinarijos gydytojų. LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė pasidžiaugė, kad naujos galimybės atsivėrė ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir veterinarinės medicinos studentams bei rezidentams.
