Dora atkeliavo iš kaimo Jonavos raj. Atkeliavo traukiniu ant savanorės Santos rankų, nes pati jau beveik nebepaėjo. Traukinio keleiviai varstė visokiais žvilgsniais, bet Doros globėja tiesiog tyliai apsikabino ją ir toliau laukė kol kelionė iki Vilniaus pasibaigs. Kai pirmą kartą išvydome Dorą, jos būklė buvo tokia, jog vos begalėjo lipti laiptais! Ją globoti apsiėmusi savanorė Santa pirmąją savaitę kone kasdien, į nedidelį kelioninį krepšį „susipakavusi” vos 6,2 kg svėrusią Dorą, vaikščiojo į veterinarijos kliniką.
Per šiuos beveik keturis rūpestingos globos mėnesius buvo visko: iš pradžių Dorai buvo stiprinamas organizmas, „statomos” lašelinės (su jomis Dora su globėja kartais sėdėdavo net iki 4 valandų), leidžiami skysčiai ir vitaminai, vėliau išlindo „niekadėjas grybelis”, kuris buvo kruopščiai gydytas. Kai pasveiko, Dora buvo paskiepyta, galiausiai sterilizuota ir tos pačios operacijos metu sutvarkyti iškritę akyčių „tretieji vokai”.
O dabar išaušo ta diena kai galime atsigręžti atgal. Ne tam, kad vėl prisimintume šios istorijos baisią pradžią ir visai ne tam, kad ieškoti kaltų, kažką teisti, ar smerkti. Mes atsigręžiame tam, kad su džiaugsmu ir didžiausia pagarba prisimintume tuos, kuriuos sutikome būtent šios istorijos dėka. Tai laikas, kada mes galime švęsti mūsų visų, kurie „sirgo“ ir „laikė kumščius“ už Dorą, pergalę. Net toptelėjo mintis, kad jei Dora būtų žmogutis, ji būtinai prisėstų su Jumis prie ilgo stalo ir pasakytų daug daug „tostų“ į kiekvieno, kuris apie ją bent akimirką pagalvojo, sveikatą.
Todėl šiandien nuostabi ir lyg iš pieno plaukusi Dora dėkoja visiems.
Dabar Dora ieško namų. Visą šį laiką beprotiškai stengėmės, o ir Dora nėrėsi iš kailio, kad galėtume jums pranešti, jog pagaliau Dora pasirengusi. Ji jau trypčioja prie durų bandydama įsivaizduoti būsimų, ateinančių šeimininkų kvapą.
Šiandien ji jau sveika, paskiepyta, sterilizuota, sveria jau ne kaip kūdikis, o kaip tikras biglis. Tiesa, į akytes dar kurį laiką reikės palašinti vaistus, bet tai laikina. Dora be galo džiaugsminga, globoje visą laiką buvo su maža mergaite, tad vaikai - jos draugai. Ji puikiai sutaria su kitais gyvūnais, pilna meilės ir noro būti žmonių kompanijoje.
Ką čia slėpti, Dora - ypatinga, todėl jai ieškome ypatingų šeimininkų. Kurie visa širdimi norėtų jos ne todėl, kad bigliai „ant bangos“, o todėl, kad dievina šią veislę, tiksliai žino būdo ypatumus ir Dora yra jų svajonių šuo. Taip pat galinčių užsiimti tolesniu Doros mokymu, nes ji vis dar yra šunelis, kuris ilgesnį laiką neišvestas į lauką pridaro namie. Be to, Dora nemėgsta būti palikta namie viena.
Galbūt žiūri į ją ir matai, jog ji - tavo gyvenimo draugė?
Tuomet, nedvejok, skambink „Naminukų“ savanorei Santai 8 608 86707 ir papasakok, kodėl Dora turėtų tapti būtent tavo šeimos nare.
