Į finansinę duobę krenta kasmet
„Niekada neprisidedu, bet šįkart pervedžiau 5 eurus“, – į pagalbos šauksmą atsiliepė panevėžietė Agnė. Ją, kaip ir daugelį kitų gyvūnų mylėtojų, sujaudino sunki prieglaudos finansinė padėtis. Moteris pasakojo retai kada matanti šią įstaigą prašant paramos, todėl mano, kad situacija išties rimta. „Reikia gelbėti gyvūnus ir padėti žmonėms, kurie jais rūpinasi“, – teigė panevėžietė.
Visgi, su finansiniais sunkumais įstaiga susiduria ne taip ir retai – kiekvienais metais. „Didžiausią paramą gauname iš 2 procentų pajamų mokesčio, lapkričio mėnesį. Iš tų pinigų turime išgyventi metus“,– atskleidė viešosios įstaigos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė. Šiuo metu rekordiškai daug, net 216 šuniukų besirūpinančiai prieglaudai pinigų niekada neužtenka visiems metams.
Į prieglaudą priimti gyvūnai yra kastruojami, sterilizuojami, skiepijami, gydomi – visoms šioms procedūroms reikia pinigų. Lėšų reikia išsimokėti ir už naują stacionarą, prijungtą prie prieglaudos. Kol jis nenaudojamas, prieglaudoje vietos neradę beglobiai vežami į privačias klinikas, o ten paros priežiūra kainuoja nemažai. Lėšų reikia ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. „Nebeužtenka vien savanorių, mums reikia turėti darbuotojų, kurie kasdien prižiūrėtų gyvūnus. Taip pat turim savo kelis veterinarus, kurie nuolat dirba“,– pasakojo A.Volockytė.
Ar lėšų užteks katėms kastruoti?
Kauno miesto savivaldybės organizuotą bešeimininkių kačių sterilizacijos programos konkursą laimėjusi „Penkta koja“ įsipareigojo kastruoti ir sterilizuoti viešose šėryklose rastas kates. A.Volockytė pasakojo, kad ši programa taip pat reikalauja daug lėšų, mat jie dar ir gydo rastas kates, o šių gyvūnų ligų spektras – labai platus.
Ar savivaldybė prisideda? „Penkta koja“ teigė, kad tik maža dalimi.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Skėrienė aiškino, kad savivaldybė prieglaudai yra įsipareigojusi sumokėti tik už sutartyje numatytas atliktas paslaugas: kačių pagavimą, karantinavimą, kastraciją ir kt. „Visa kita, ką jie daro, tai yra jų savanoriška veikla“,– teigė K.Skėrienė.
Paklausta, ar yra vilčių „Penktai kojai“ savo savanoriškai veiklai sulaukti finansinės pagalbos iš savivaldybės, K.Skėrienė atsakė, kad tai būtų neobjektyvu kitų prieglaudų atžvilgiu. „Kas būtų, jei visi pradėtų prašyti paramos?“,– retoriškai klausė ji.
Rugpjūčio mėnesį kačių sterilizacijos programos sutartis pasibaigs ir savivaldybė skelbs naują konkursą.
Net ir neturėdama stabilaus finansinio pagrindo, „Penkta koja“ ir vėl bandys konkursą laimėti. Prieglaudos vadovė tikino, kad už visus sunkumus, su kuriais susiduria, stipresnis yra noras padėti gyvūnams.
Visas viltis atsitiesti finansiškai ji dėjo į žmonių gerumą: „Jeigu netikėtume žmonėmis, nieko nedarytume. Mūsų situacijoje, viltis miršta paskutinė“.
Kad ir toliau galėtų gelbėti keturkojus, prieglaudai iki lapkričio mėnesio reikėtų mažiausiai 50 tūkstančių eurų. Iki kreipimosi į visuomenę, prieglauda pinigų nebeturėjo visai.
