Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė prieglaudoms apmoka už 14 gyvūnų priežiūros dienų, o ateityje mokės už 30 dienų karantino laiką. Taip pat ketinama už kiekvieną gyvūną, kuriam bus surasti namai, skirti po penkis eurus.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, perduodamas gyvūnas turės būti su mikroschema, su jo naujuoju šeimininku prieglauda turės pasirašyti sutartį, kad bet kada būtų galima patikrinti, ar keturkoju rūpinamasi tinkamai.
Dar viena naujovė nudžiugins miestiečius: gyvūnų prieglaudos turės nurodyti laiką, kada aplankyti gyvūnų galės patekti kiekvienas pageidaujantis.
Dabar žmonės neretai atsitrenkia į užrakintus vartus.
Pasak Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojos Eglės Mulevičiūtės, visos naujovės gal bent kiek pagerins gyvūnų gyvenimą, bet visų problemų neišspręs.
Net ir per 30 dienų nepavyks visiems beglobiams rasti naujus šeimininkus, vadinasi, jie ir toliau liks prieglaudose ir bus išlaikomi „Nuaro“ bei gerų žmonių pinigais bei pastangomis.
Šiuo metu „Nuare“ gyvena 150 šunų ir 60 kačių.
Kasmet čia patenka apie 1000 gyvūnų, šeimininkus suranda apie pusę jų.
Klaipėdos savivaldybė gyvūnų priežiūrai, jiems gaudyti, gaišenoms surinkti pernai skyrė maždaug 35 tūkst. eurų.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai pastebėjo, kad pastaruoju metu gatvėse beveik nebeliko valkataujančių šunų – tuo pasirūpino benamių gyvūnų globos įstaigos.
Bet prieglaudų darbuotojams tai kelia ne tik džiaugsmą – pilni voljerai kliūva Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams.
Dažnai šunis ar kates atvežę žmonės tikina, kad išvyksta gyventi į užsienį, tačiau vėliau paaiškėja, jog tai – tiktai mandagus būdas atsikratyti nebereikalingo gyvūno.
