„Auginu du katinus. Pirmasis vardu Ramzis, jis atkeliavo iš „Katino svajonės“ savanorių rankų.
2018 m. spalio mėn. dingo mūsų ilgametis draugas, rusų mėlynasis katinas, tad ir pradėjome jo paieškas – apvaikščiotas rajonas, pievos, iškabinti skelbimai, žinutės internete porą savaičių nedavė atsako. Galiausiai atsiliepė „Katino svajonės“ savanoris Vytenis. Prieš susitikimą jaučiau, kad mūsų Rydikas negalėjo nuklysti iki „Megos“, kur ir rastas pilkis.
Susitikusi tuo įsitikinau, bet narvelyje tupėjusio katino akys suvirpino širdį ir jį iškart pasiėmiau su mintimi, kad tai tebus laikina priežiūra, nesinorėjo palikti laukti šeimininkų prieglaudoje. Dienos ėjo, mūsų katinas negrįžo, o priglaustasis įsidrąsino ir iš baugštaus kačiuko virto drąsiu katinu, kuriam labai tinka jo faraoniškas vardas Ramzis. Ramzis pas mus atkeliavo būdamas maždaug metų amžiaus. Kadangi prieš tai turėjome katiną, gyvenimas nepasikeitė.
Ramzis karaliavo mūsų namuose, pagrūmodavo letena šuniui, tinginiaudavo savo guolyje, kol pavasarį kaimynai priglaudė katę, kuri šių metų gegužę atsivedė pūkuotų mažylių penketuką. Kai kačiukai paaugo, vienas jų atkeliavo į mūsų namus su mintimi, kad Ramzis turės draugą. Pačios pirmos katinų susitikimo akimirkos įrodė, kad smagiausia gyventi, kai turi su kuo pažaisti, padraugauti. Ramzis atskleidė savo rūpestingą ir meilią pusę – žaidimai, meilūs apsikabinimai tapo jo ir Rakūno kasdienybe.
Rakūnas – tai mažasis rainius, kuris pas mus gyvena jau ketvirtą mėnesį ir jau gerokai paaugo. Rainius gavo Rakūno vardą, nes elgiasi kaip tipiškas meškėnas iš juokingų filmukų: visuomet džiaugiasi virtuvėje įlindęs į spintelę, kur stovi kriauklė, nes randa ką pakraustyti, skolinasi dukros plaukų gumytes – su jomis žaisti juk smagiau nei su žaisliukais.
Dabar namuose netrūksta katinų dūkimo ir mažų išdaigų. Katinai be galo skirtingo charakterio: Ramzis faraoniškai išdidus, svetimų vengia, o Rakūnas draugauja su visais, kaip šuniukas atbėga pakviestas ir mėgsta, kai jam mėtomas žaisliukas, kurį atneša, kad mestum jam vėl.“
