Panevėžio gyvūnų prieglaudoje nedidelis maždaug 5 metų mišrūnas buvo įkurdintas beveik prieš metus, mirus Kupiškyje gyvenusiam šeimininkui. Vėliau šunį net 3 kartus bandė priglausti vis nauji šeimininkai, tačiau jis nepritapdavo naujoje vietoje.
Nutaikęs akimirką keturkojis sugebėdavo pasprukti iš naujų namų ir įveikęs keliasdešimt kilometrų sugrįždavo į senuosius namus Kupiškyje.
„Labai intelektualus šuo, nes iš tiek kraštų sugebėdavo grįžti į senąją vietą ir jokia mašina nepartrenkdavo“, – šuns sugebėjimais stebėjosi Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Pribėgęs prie žmonių draugiškas šuo nutaiso linksmą grimasą: jis taip iššiepia snukutį, kad atrodo, jog šypsosi.
R.Liberienė sakė, kad ilgą laiką nepavykus rasti Smailiui tinkamų globėjų jie ketino šuns niekam daugiau nebedovanoti, nes juk vėl pabėgs.
Tačiau prieš kelias dienas atsirado daugiabučiame name gyvenantys panevėžiečiai, sutikę priglobti bėglį pas save.
Nauji globėjai viliasi, kad gyvendamas bute ir į lauką su pavadėliu vedžiojamas šuo apsipras naujoje vietoje, ją pamėgs ir nemėgins sprukti.
