Susipažinkite su Fantasma (ispaniškai – Vaiduoklis) – Kanarų salų katinu, kuris emigravo į Lietuvą, ir leiskite man papasakoti, kaipgi tai nutiko. Taigi šią žiemą aš ir mano antroji pusė nusprendėme žiemą praleisti Tenerifėje. Vieną dieną gruodžio viduryje į mūsų balkoną atklydo baikštus laukinis katinukas.
Tuo metu mes dar nežinojome, jog šis katinukas pavers mus jo „vergais“ ilgam laikui. Iš pradžių priklydėlis vis daugiau laiko pradėjo praleisti mūsų balkone, po to įtikino jį įsileisti į namus, o dar po kelių savaičių Fantasma oficialiai deklaravo mūsų lovą kaip savo teritoriją bei kasdien mums pietums parnešdavo po naujai pagautą driežą be uodegos (juos vis atimdavome ir paleisdavome į laisvę). Taip žingsniukas po žingsniuko katinas užkariavo mūsų širdis.
Deja, atėjo pavasaris ir laikas mums grįžti Lietuvon. Tuo metu katinukas jau buvo tapęs mūsų šeimos nariu, tad po ilgų diskusijų ir informacijos paieškos, keliavimo mašinoje treniruočių, nusprendėme Fantasmą pasiimti kartu. Po veterinaro procedūrų katinas gavo savo pasą ir buvo pasiruošęs keliauti.
O kelionė iš Tenerifės ilga, su persėdimu Frankfurte, truko apie 12 valandų. Buvo neramu, kaipgi jis ištvers tokio ilgumo kelionę, kaip adaptuosis naujuose namuose. Tačiau panašu, jog Fantasmai kelionės patinka – visą skrydį ramiai snaudė ir stebėjo aplinką pro lėktuvo langą, o naujieji namai po pusvalandžio tapo nauja žaidimų aikštele. Dabar jis namų karalius – miega, valgo, siaučia, stebi paukštukus pro langą ir užsiima savo kitais katiniškais reikalais. O kad nepamirštų kelionių malonumo ir turėtų galimybę tyrinėti aplinką, kartas nuo karto einame pasivaikščioti arba pasivažinėti mašina po Vilnių.
Na, ir dar gavo dvi pravardes – Demonas (kai pradeda siausti taip, jog atrodo, kad į katiną įsikūnijo demonas) ir Gatūnas (lietuviška versija ispaniško žodžio „gato“, kuris reiškia katę). Nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be Fantasmos kompanijos, jo išdaigų, prižadinimo šeštą valandą, rytinio bučkio ir jau planuojame nuotykius bei vasaros keliones kartu.
