Su mama savanoriaujame VšĮ „Šiaulių letenėlė“. Viskas prasidėjo prieš 5 metus. Vieną šaltą žiemą prie būdelės pamačiau mažą juodą pūkuotuką, tuo metu jis buvo pavadintas Mūrza. Mažas penkių mėnesių šuniukas, rastas po pušele, sniego pataluose. Pamilau jį tik pamačiusi. Tuo metu jam buvo sužeista kojytė, todėl „priverčiau“ mamą jį pasiimti laikinai globoti.
Na, laikina globa virto į meilę be saiko likimo nuskriaustiems šuneliams, todėl nebegalėjome jo atiduoti. Pasilikome jį ir pavadinome Otonu. Praėjo 4 metai, gavome žinių, kad Pakruojo rajone nutrenktas takso mišrūnas, reikalinga skubi operacija, nes pažeisti dubens kaulai. Na, pagailo mums ir šio vaikino, todėl po operacijos atkeliavo tiesiai pas mus, kur turėjome ilgai pažindintis, socializuotis naujoje aplinkoje, nes senieji šeimininkai dėl blogos šunelio būklės jo atsisakė. Vaikinui yra maždaug 12 metų.
Pavadinome jį Totemu ir šis vardas jam labai tinka, nes senuką visur reikia vesti kaip vaiką už rankytės, tokį bailų, santūrų. Jau metai praėjo po baisiosios nelaimės, šunelis labai pamilo mane, o aš jį, todėl jis jau oficialiai yra antrasis mūsų šeimos narys. Jis yra takso mišrūnas, bet mes visai negalvojome, kad senukas turi tokius stiprius medžiotojo instinktus.
Vieną dieną sugalvojo mus labai rimtai išgąsdinti. Vyko paprastas pasivaikščiojimas miške, kaip ir kiekvieną dieną, bet staiga… Nebematėme Totemo. Rėkimai, baimė, o vargšiukas, greičiausiai, pakliuvo į bebrų urvą, iš kurio išlįsti nebuvo galimybių. Keturios valandos ašarų, šakų traukimų, žemės kasimų ir nieko. Girdėti dūstantį savo šunelį po žemėmis tuo metu buvo pats baisiausias dalykas gyvenime, atrodė, kad jo netenkame.
Po keturių valandų laukimo paskambinome gaisrininkams, kurie jau po 20 minučių buvo vietoje su kastuvais. Gelbėjimo operacija truko neilgai, vyrai greitai nustatė vietą, kur reikia kasti, ir kai jie atvėrė urvą, pamatėme savo Totemą sėdintį duobėje, aklavietėje, jis buvo toks išsigandęs, nemoku apsakyti.
Čiupome jį į rankas ir skubėjome prie mašinos paimti vandens, nes šuo nebeturėjo balso, nebeturėjo jėgų. Daugelis tikriausiai šią istoriją matė per televiziją. Po šios nelaimės saugome abu savo vaikinus ir vis stipriau juos įsimylime.
