Visada žinojau, jog ateis tas laikas, kai į namus parsivešiu šuniuką, tik vis laukiau to tinkamo momento, to tvirto pagrindo gyvenime (nuosavo būsto ir laiko patikrintų santykių su draugu). Ir ta diena atėjo, kai su draugu sėdome į mašiną ir atsidūrėme Rietave. O kaip atsidūriau Rietave? Pamačiau Facebook grupėje „Dovanoju augintinį“ neryškias mažo šuniuko ir mamos nuotraukas, po kuriomis parašyta, jog dovanoja maždaug 2-3 mėnesių šuniuką.
Tai buvo pirmas skelbimas, pamatytas toje grupėje, taigi galvojau, reikia daugiau pažiūrinėti. Išsirinkau bent 5 skirtingus gyvūnėlius, bet akyse vis tik stovėjo tas pirmasis. Ir taip supratau, kad tai mano būsimasis keturkojis draugas.
Kelionėje atgal į Kauną galvojome, kokį gi vardą duoti naujajam šeimos nariui? Žinojome, jog norime kažko naujo, niekad negirdėto. Ir taip gimė vardas Mortis. Iš animacinio serialo „Rick and Morty“. Apie pakvaišusį senelį Riką ir jo atsargų ir visko bijantį anūką Mortį, jų nerealius, kartais sveiku protu nesuvokiamus nuotykius.
Kaip sakome su draugu, vardas atitiko šunį 100 proc. Jis labai atsargus su kitais gyvūnais, nuolankus, bijantis labai keistų dalykų – skulptūrų, naktį plevenančių juodų šiukšlių maišų, išgirstų garsų. Naktis ir tamsa jam toks baisus dalykas, visi daiktai atrodo baugūs ir niekad gyvenime nematyti. Bet tas didelis noras viską tyrinėti, vis kažką išbandyti naujo kartais nugali. Dėl to vadinu jį pojūčių šunimi, nes visi keisti dalykai jam pirmą kartą atrodo tokie nerealūs!
Jei kalbėsime apie išdaigas, tai jų tiek daug… Nes tiesiog turiu hiperaktyvų šunį, kuris nepavargsta. Vieni populiariausių darbelių: vitaminų ir mineralų atsargų papildymas (suvalgytas vitaminų buteliukas), finansinis išprusimas (sudraskyta knyga), protinė veikla (kubikas rubikas sugraužtas), namų apdaila (grindjuostės, sienų kampai, tapetai apgraužti), makiažo pamokėlės (apkramtyti lūpdažiai).
Dauguma turbūt sakytų, jog tai baisu, kaip galima taip gyventi, bet atsakymas paprastas – jo begalinė meilė mums, prisirišimas, jautrumas atperka visa tai. Tiesiog reikia suprasti, kad turėdamas hiperaktyvų šunį turi su juo užsiimti tiek fiziškai, tiek protiškai. Na, o turime mes jį jau pusantrų metų ir tikimės dar daug metelių praleisti visi drauge.
